Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako Jungtinių Valstijų sprendimą stabdyti paramą Ukrainai vertinantis kaip impulsą Europos Sąjungai (ES) veikti sparčiau.
„JAV ne kartą ragino Europą didinti savo karinę paramą Ukrainai, taip pat ir šių pastangų pradėti taikos derybas kontekste“, – žurnalistams antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Dabar yra pats metas Europai tą ir padaryti“, – pridūrė jis.
Pasak K. Budrio, šią savaitę į susitikimą rinksis Europos lyderiai, kurie ir spręs šį klausimą.
„Tai yra vieta, kai reikia dėti pinigus ant stalo, sprendimus ant stalo ir Europa gali pakeisti JAV paramoje Ukrainai, – kalbėjo ministras. – Ar įvyko didelis pasikeitimas? Taip, paspartinti yra įvykiai, bet pats poreikis Europai daryti daugiau ir dėti sprendimus ant stalo, jis nepasikeitė. Tik reikia elgtis ir suktis greičiau.“
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, ES taip pat turi tęsti derybas su JAV, kad Vašingtonas atnaujintų paramą Kyjivui.
„Jeigu yra noras atitraukti tam tikrą ginkluotę, amuniciją ar įgalintojus, (turime derėtis – BNS) kaip tai galėtumėme padaryti planingai, o ne griežtai nutraukdami, nesusilpnindami Ukrainos gebėjimo gintis“, – sakė K. Budrys.
Aptarti Ukrainos ir Europos saugumo klausimus ketvirtadienį Briuselyje renkasi speciali Europos Vadovų Taryba.
Vis dėlto leidinys „Politico“ skelbia, kad Vengrija ketina stabdyti papildomų 20 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai. Pasak K. Budrio, tokie Budapešto žingsniai nebūtų netikėti.
„Mes žinome tuos trukdžius, išankstinį laišką Vengrijos premjero (Viktoro – BNS) Orbano, kad jis nepritars sprendimams. Taip, tai yra didelė kliūtis, bet tai nėra neišsprendžiama kliūtis, nes jei tai būtų neišsprendžiama kliūtis, mes ES galime pradėti išsivaikščioti po truputį, nes reiškia, kad mūsų organizacija kritiniu kriziniu metu nesugeba priimti sprendimų“, – teigė ministras.
K. Budrio teigimu, papildoma parama Ukrainai gali būti skirta ne bendru ES sprendimu, o atskirais nacionalinių valstybių paramos paketais.
„Kai dėl paramos Ukrainai mes galime tą taikyti, nebūtinai ES 27 priimti, galime ES 25, nes šalia Vengrijos yra dar viena abejojanti valstybė. Gali 25 šalys sumesti tuos pinigus ir tą paketą perduoti Ukrainai“, – kalbėjo šalies diplomatijos vadovas.
„Mes žinome, kiek pinigų reikia – bent 20 mlrd. eurų, dar tai, ką davė amerikiečiai, mums reikia 33–40 mlrd. eurų, priklausomai nuo Ukrainos išlaidų. Tai yra suma, kuri įgyvendinama, mes išdaliname ją valstybėms pagal nacionalines pajamas, mes turime koeficientą, dauginame ir žiūrime, ką Lietuva turi padaryti“, – pridūrė jis.
Anot ministro, Lietuva padarys „dvigubai daugiau, nei iš mūsų reikalauja, jei paramą dalintume pagal nacionalinį koeficientą“.
Europa šiemet Ukrainai jau yra numačiusi ir patvirtinusi 60 mlrd. eurų vertės karinės paramos Ukrainai paketą.
