Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nelinkęs dramatizuoti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sprendimo nepalaikyti Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos, smerkiančios Rusijos invaziją į Ukrainą. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, reikėtų žiūrėti į bendrą pasiektą rezultatą, o ne atskirus balsavimus.
„Nemanau, kad tai galėtume apibendrinti, kad įvyko didžiulis dramatiškas pokytis. (…) prieš balsavimą aš pats raginau kitų valstybių užsienio reikalų ministrus pritarti mūsų rezoliucijai. Tikrai buvo svarbu argumentuoti ir Amerikos pusei, kodėl svarbu pritarti tai rezoliucijai“, –Delfi TV teigė K. Budrys.
„Aš nenorėčiau pasakyti, kad mes jau dabar turime šalių blokus, ar kad vertybiškai esame kitur. Galų gale, paimu paskutinę nuotrauką, kur rezoliucija yra pataisyta, už ją buvo subalsuota ir ta nuotrauka nėra prasta“, – pabrėžė jis, ragindamas žiūrėti į bendrus balsavimo rezultatus.
JAV penktadienį pasiūlė JT rezoliuciją dėl karo Ukrainoje, kurioje neminima Rusijos okupuota ukrainiečių teritorija. Jame Maskva aiškiai neįvardijama kaip agresorė ir nereikalaujama išvesti Rusijos kariuomenės iš Ukrainos.
Savo ruožtu ministras teigia, kad tokie signalai iš JAV yra svarbūs, tačiau jis ragina žiūrėti į per pastaruosius trejus metus Ukrainai suteiktą Vašingtono paramą.
„Žinoma, kad visi signalai yra svarbūs. JAV telkianti galia buvo vienas iš kritinių faktorių karo metu. Jeigu ne JAV, nebūtume turėję Ramšteino formato, kur visa koordinuota parama. (…) Mūsų lūkestis yra, kad JAV išnaudos šį lyderystės resursą“, – dėstė K. Budrys.
„Mes nuo nieko neatsitraukėme, fiksavome tai, kas teisinga, savo rezoliuciją priėmėme ir dar amerikiečius šiek tiek pataisėme“, – pabrėžė jis,
Pirmadienį priimtoje rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant išvesti Maskvos pajėgas iš Ukrainos, joje taip pat smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą. Už šį dokumentą balsavo 93 Asamblėjos nariai, jai prieštaravo – 18, o dar 65 nariai balsavimo metu susilaikė. Tarp prieštaravusiųjų buvo ir JAV atstovai.
Prasidėjus jau ketvirtiems plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metams, tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos dėl būsimų taikos derybų. Praėjusią savaitę Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko JAV ir Rusijos delegacijų susitikimas, kuriam pasibaigus JAV Valstybės departamentas pranešė, kad amerikiečių valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitarė „paskirti atitinkamas aukšto lygio komandas, kurios pradėtų darbą kuo greičiau užbaigti konfliktą Ukrainoje“.
Visgi, prie šių derybų stalo nebuvo pakviesta nei Ukraina, nei Europos lyderiai. Atsakant į šias derybas, Paryžiuje įvyko neformalūs ES viršūnių susitikimai dėl Ukrainos ir Europos saugumo.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 m. vasario 24 d.
