Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys mano, jog Lietuvai pasitraukus iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos reikėtų svarstyti apie tokios amunicijos įsigijimus.
„Kol esame konvencijos šalis, mes to daryti ir negalime. Toks yra mūsų įsipareigojimas ir pakankamai griežtai suformuluotas. Jeigu Seimas pritars denonsavimui ir mes nebebūsime konvencijos šalimi, (…) tai tokios galimybės atsivers. Tai daryti būtų protinga ir reikalinga, atsižvelgiant į tai, kad mes ne tam tikrą simbolinį veiksmą darome ir ne tam tikrą pozą demonstruojame, o užsiimame labai konkrečiu savo gynybos planavimu“, – „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Jis priminė, jog kasetinių šaudmenų naudojimą draudžiančios tarptautinės sutarties denonsavimas yra reikalingas dėl reikšmingai pasikeitusios geopolitinės padėties. Be to, pastebėjo K. Budrys, vertinant šį kontekstą, karo Ukrainoje pamokas, kasetiniai šaudmenys yra efektyvūs tiek finansiškai, tiek taktiškai.
Šalies vadovo patarėjas taip pat akcentavo, kad nedenonsavus minėtos konvencijos, Lietuvos sąjungininkai šalyje taip pat negalėtų naudoti tokios amunicijos – nors kaimyninėse šalyse tokio apribojimo nebūtų.
„Kas yra visiškai neadekvatu šiai dienai, šiai situacijai“, – pabrėžė K. Budrys.
Tiesa, atskleidė jis, iš žmogaus teisių organizacijų atstovų jaučiamas nerimas dėl planų denonsuoti Oslo konvenciją.
„Suprantame rūpestį iš tų organizacijų pusės – ir mano pašto dėžutė yra pilna įvairiausių organizacijų laiškų, aš juos labai rimtai priimu. Bet mes apie tai galėtume kalbėti būdami kitoje geopolitinėje aplinkoje ir kitoje planavimo stadijoje. Humanitarinė teisė dėl to nesubyra, bet būti šalia valstybių, kurios niekaip savęs neriboja (…) – mes irgi turime tam tikru būdu kalibruoti savo turimas priemones“, – akcentavo G. Nausėdos patarėjas.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui denonsuoti kasetinius šaudmenis draudžiančią Oslo konvenciją. Anot Prezidentūros, taip siekiama sutelkti visas įmanomas priemones valstybės gynybai ir kariuomenės pajėgumų stiprinimui. Taip pat pabrėžiama, jog nuo tada, kai Lietuva tapo konvencijos nare, iš esmės pasikeitė saugumo regione situacija ir tokie įsipareigojimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Galutinį sprendimą dėl pasitraukimo iš konvencijos priims Seimas. Anksčiau krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog parlamentą šis klausimas turėtų pasiekti liepos 11 d.
ELTA primena, kad diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė pastarąjį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais.
Lietuva ratifikavo Oslo konvenciją 2010 m
