Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog parama Sakartvelui ir sankcijos šalies politikams susiję ne su siekiu kištis į kitos valstybės vidaus reikalus.
„Mes kalbam ne apie vidaus politiką ir ne apie kokį nors parėmimą vienos ar kitos politinės jėgos, o kalbame apie Sakartvelo prieš metus duotą ir neįvykdytą pažadą organizuoti laisvus ir sąžiningus rinkimus, kaip sąlygą jiems toliau plėtoti santykius su Europos Sąjunga, kaip sąlygą jiems įgyvendinti šalies kandidatės statusą“, – žurnalistams sakė K. Budrys.
Taip jis kalbėjo paklaustas apie „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio poziciją dėl Sakartvelo. Politikas yra sakęs, kad Lietuva neturėtų kištis į kitų valstybių vidaus reikalus.
„Čia yra kalba tik apie tai (Sakartvelo sulaužytus pažadus – BNS), o ne apie tai, kad mes norime kažkur įkišę pagaliuką pavairuoti vidaus politikos procesus“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Anot K. Budrio, taip „kartu suplakamos“ skirtingos temos daro žalą.
„Rinkimai, demokratijos standartai, ESBO, rinkimų ataskaita, europinė integracija – štai apie ką mes kalbame, ir apie žmones, kurie organizuoja taikių protestuotojų mušimą gatvėje, kišimą už grotų“, – kalbėjo ministras.
K. Budrys taip pat teigė, jog siekiant sankcijų plėtros svarbu atrasti daugiau bendraminčių šalių.
Per parlamento ceremoniją sekmadienį prisaikdintas naujasis Sakartvelo prezidentas buvęs futbolininkas valdančiajai partijai lojalus kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Micheilas Kavelašvilis.
Tūkstančiai kartvelų prie parlamento protestavo prieš valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ prezidento inauguraciją. Manoma, kad ji dar labiau paaštrins politinę krizę, kurią lydi masinės proeuropietiškos demonstracijos. Kadenciją baigiantį prezidentė S. Zurabišvili ir opozicija naujo šalies vadovo išrinkimą paskelbė neteisėtu.
Inauguacijos išvakarėse prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Sakartvelas rizikuoja pakartoti Baltarusijos scenarijų, šalies valdantiesiems stabdant eurointegracijos procesą. Lietuva palaiko Europos Parlamento raginimą Sakartvele surengti naujus parlamento rinkimus.
Tūkstančiai kartvelų šeštadienį Tbilisio centre sudarė susikibusių žmonių grandinę, palaikančią šalies integraciją į ES, taip pradėdami antrąjį kasdienių protestų mėnesį.
Dešimtys tūkstančių žmonių reguliariai išeina į gatves nuo tada, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ lapkričio pabaigoje nusprendė sustabdyti derybas dėl stojimo į ES. Policija vis dažniau ėmė naudoti prievartos ir bauginimo taktikas bandydama išsklaidyti protestus.
Šiemet kartvelai pirmą kartą tiesiogiai nerinko prezidento. Jį išrinko „Sakartvelo svajonės“ kontroliuojama rinkikų kolegija gruodį. Valdančioji partija tokiu būdu sustiprino savo valdžią po spalį įvykusių rinkimų, kurie, kaip teigia opozicija, buvo suklastoti padedant Rusijai.
Aštuonios Šiaurės ir Baltijos šalys (NB8) – Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir Islandija – sekmadienį išplatino bendrą pareiškimą, kuriame įvertino sudėtingą padėtį Sakartvele, pasmerkė smurtą prieš taikius protestuotojus ir paragino apsvarstyti galimybę surengti naujus parlamento rinkimus.
Vakarų valstybės, tarp jų ir Lietuva, dėl žmogaus teisių pažeidimų įvedė sankcijas Sakartvelo valdantiesiems ir partijos „Sakartvelo svajonė“ atstovams.
JAV penktadienį įvedė sankcijas buvusiam Sakartvelo ministrui pirmininkui ir valdančiosios partijos įkūrėjui turtingiausiam kartvelui Bidzinai Ivanišviliui, teigdamos, kad jis kenkia šalies demokratinei ateičiai, siekdamas naudos Rusijai.
