Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu sunku įvardinti sumą, kurią Lietuvai tektų sumokėti už planuojamus įsigyti tankus.
„Mes tos sumos neturime. Pokalbiai su atskirais gamintojais nėra iki galo pravesti, mes neturime aiškių pasiūlymų. Kitas dalykas, (suma – ELTA) tikrai bus didesnė nei mes dabar galėtume įsivaizduoti“, – „Žinių radijui“ teigė patarėjas.
Pasak jo, tą puikiai rodo ir pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo procesas.
Be to, tęsė K. Budrys, į tankų įsigijimo kainą reikėtų įskaičiuoti ir kaštus, kurie yra reikalingi jų išlaikymui.
„Tai paprastai būna iki 20 ar 25 procentų nuo įsigijimo vertės“, – sakė patarėjas.
„Tai yra ilgalaikis Lietuvos įsipareigojimas – politinis, finansinis. Tai nėra vien ambicija ir užgaida. Mes visa tai turėsime įgyvendinti, įgyvendinant ir kitus dalykus. VGT buvo sutartas principas, kad visi papildomi įsigijimai yra daromi iš papildomai prie 2,5 proc. BVP gynybai numatytų skirti biudžeto asignavimų“, – aiškino K. Budrys.
Anksčiau K. Budrys buvo užsiminęs, kad Lietuvai tankai gali atsieiti apie 2 milijardus eurų. Vasarą Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos išsiuntė ketinimų protokolą Vokietijos gynybos ministerijai dėl „Leopard“ tankų įsigijimo.
Apie šį ketinimų protokolą po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmasis pranešė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Dėl viešų pareiškimų politikas sulaukė kritikos – tarybai vadovaujantis prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Dėl A. Anušausko paskelbtos informacijos Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, situaciją vertina ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta. Tą kartoja ir pats ministras, tačiau paaiškinti, kodėl skiriasi jo ir šalies vadovo pozicijos nesiima.
