Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys klaida vadina Jungtinės Karalystės (JK) sprendimą nepakviesti Baltijos šalių į sekmadienį vykusį viršūnių susitikimą.
„Kai (dalyvaujančių šalių – ELTA) ratas yra išplečiamas, kai šį sykį dalyvavo ne tik Danija, bet ir kitos Šiaurės šalys – nepakviesti Baltijos valstybių buvo klaida. Mes tą aiškiai perdavėme. Bendravau su savo kolegomis Šiaurės šalyse – galiu patikinti, kad ir iš jų buvo ta žinia perduota, solidarumo mes čia turime“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo K. Budrys.
„Tai, ką Baltijos valstybės daro dėl Ukrainos, tai ką darome dėl savo gynybos. Mes esame pafrontės valstybės ir visos pasekmės vieno ar kito susitarimo dėl Ukrainos bus tiesiogiai jaučiamos Lietuvoje. Dėl to mes turime ten būti“, – kalbėdamas apie tai, kodėl Baltijos šalys turėjo būti pakviestos akcentavo jis.
Paklaustas dėl kokių priežasčių kvietimas nebuvo gautas, ministras tikino, jog „svarbiausia yra patikinimas, kad ateityje to bus išvengta“.
Visgi, prisimindamas vasario viduryje vykusį Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuotą susitikimą, kurio metu Šiaurės šalims atstovavo Danija, K. Budrys akcentuoja, jog šios diskusijos vyko „siauresniame rate“.
„Tas modelis mus tenkino. Jeigu mes sakome, kad negali būti milžiniškos konferencijos, turi būti mažesnis ratas valstybių – tuomet tai yra atsakymas. Kodėl Danija, mes ne kartą pabrėžėme. Dėl to, kad Danija šiais metais pirmininkauja Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntukui. Taip pat Danija kitą pusmetį pirmininkaus Europos Sąjungai, ji šiuo metu yra nenuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė. Todėl tas vaidmens prisiėmimas yra natūralus“, – svarstė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Sekmadienį britų premjero Keiro Starmerio iniciatyva Londone vyko viršūnių susitikimas, kurio dalyviai ketina aptarti galimas Europos „saugumo garantijas“. Susitikime dalyvavo Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Italijos, Turkijos, NATO ir Europos Sąjungos lyderiai.
Tiesa, Baltijos šalys į jį pakviestos nebuvo, todėl JK premjeras su šių valstybių lyderiais padėtį sekmadienio popietę, prieš prasidedant susitikimui, aptarė nuotoliniu būdu.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda šeštadienį žurnalistams tikino dėl tokio sprendimo neįsižeidęs. Visgi, jo patarėja Asta Skaisgirytė vėliau patikino, kad Baltijos šalims išsakius nepasitenkinimą, K. Starmeris atsiprašė už tai, kad nepakvietė jų atvykti į Londoną.
ELTA primena, kad sekmadienį nuotoliniu būdu vykusio JK ministro pirmininko ir Baltijos šalių susitikime buvo aptarta galimybė siųsti taikdarius į Ukrainą. Taip pat G. Nausėda akcentavo būtinybę Ukrainos paramai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, toliau didinti ekonominį spaudimą ir sankcijas agresorei Rusijai.
