Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva neatmeta galimybės prisidėti prie „norinčiųjų koalicijos“ ir siųsti į Ukrainą taiką palaikančius karius. Visgi, pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas, iš pradžių reikia išsiaiškinti didžiųjų valstybių poziciją dėl šios iniciatyvos.
„Lietuva viena pirmųjų pradėjo sakyti ir tos pozicijos laikėsi – kad jokių variantų neatmeta. Mes viską svarstėme ir tebesvarstome – ar iki taikos pasiekimo, ar jau po taikos pasiekimo“, – pirmadienį LRT radijui teigė K. Budrys.
„Operacijos apimtis pagal tai, kas dabar yra svarstoma, bus tikrai plati. Tai nėra vien tik sausumos pajėgos, bus ir oro pajėgos, taip pat ir jūrinis komponentas, užtikrinant saugumą jūroje. Dalyvavimo formos galės būti įvairios“, – akcentavo jis.
Visgi, ministras kartojo, kad sprendžiant dėl įsitraukimo į šią taikos operaciją, Lietuvai bus svarbi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pozicija. Anot K. Budrio, be Vašingtono dalyvavimo šią idėją būtų sunku įgyvendinti.
„Svarbūs yra atsakymai į klausimus, kas tai būtų per operacija, kokio pobūdžio užduotys būtų keliamos joje dalyvaujančioms šalims. Kaip Lietuva galėtų tiksliai prisidėti su tuo, ką mes turime ir kaip atrodys visas planavimas galimų krizinių situacijų arba galimo įsitraukimo į ginkluotą susidūrimą. Kol nėra tų atsakymų, kol nėra aišku, kas iš didžiųjų valstybių (…) dalyvauja ir kokie yra planai šią operaciją paremti – tol būtų skubotas sprendimas sakyti, kad Lietuva bus su tuo ir tuo“, – dėstė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Kur yra JAV su savo parama – be jų padaryti būtų labai sudėtinga ir labai brangu. Kitas yra svarbus dalykas – koks yra mandatas. Ar mes tai darome dvišaliu pagrindu su Ukraina, ar mandatuojame kaip nors kitaip? Visi šitie atsakymai, tikiu, bus paruošti drauge su taikos planu“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad sekmadienį Ukrainos sąjungininkės susirinkusios į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio sušauktą viršūnių susitikimą dar kartą pareiškė paramą Volodymyrui Zelenskiui.
Savo ruožtu K. Starmeris pristatė keturis žingsnius, dėl kurių sutarta lyderių susitikime. Nuspręsta tęsti karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, taip pat pabrėžta, jog reikia siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Kyjivas turi sėdėti prie taikos derybų stalo. Tarp žingsnių – ir įsipareigojimas, jog, taikos atveju, Europos vadovai sieks atgrasyti Rusiją nuo bet kokios būsimos invazijos į Ukrainą. Galiausiai – sutarta sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gins Ukrainą ir užtikrins taikos palaikymą šalyje.
Grįždamas iš Londono, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija nori pasiūlyti Rusijai paskelbti dalines mėnesio trukmės paliaubas.
Penktadienį V. Zelenskis viešėjo Vašingtone, tačiau Ovaliajame kabinete D. Trumpas Ukrainos prezidentą užsipuolė, teigdamas, kad jis turėtų būti „dėkingesnis“ už JAV pagalbą trejus metus trunkančiame kare.
Po apsižodžiavimo V. Zelenskio buvo paprašyta palikti Baltuosius Rūmus ir jis skubiai išvyko, o po prezidentų susitikimo turėjusi įvykti spaudos konferencija buvo atšaukta. Nebuvo pasirašyta ir sutartis dėl gamtinių išteklių.
