Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad laikotarpis, per kurį Europa galėjo savo saugumą grįsti tik Jungtinių Valstijų karių buvimu žemyne, baigėsi, tačiau jis pabrėžė, kad tai nereiškia, jog JAV ir Europos santykiai pradėjo aižėti.
„Tai, kad Europa gali remtis Amerikos buvimu ir karinėmis garantijomis, tai tas laikotarpis baigėsi“, – M-1 informacijos tarnybai pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Kaip mes iš jo išeisime, ne tai kad jis pasibaigė, paskelbėme datą ir nuo šiol Amerika neremia, taip nevyksta, yra tam tikras planavimas, stadijos, per kiek laiko mes ką galime padaryti, per kiek laiko amerikiečiai galės perorientuoti pajėgas“, – kalbėjo jis.
Taip jis kalbėjo grįžęs iš savaitgalį vykusios Miuncheno saugumo konferencijos Vokietijoje.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas (Pitas Hegsetas) perspėjo NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai, ir paragino jas skirti daugiau lėšų gynybai.
K. Budrys teigė nematantis šių Vašingtono pareiškimų kaip tarp JAV ir Europos įvykusio strateginio išsiskyrimo.
„Iššūkių pasaulyje yra daugiau nei vien tik Rusija ir jos agresija. Yra Kinijos iššūkiai Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, yra Irano branduolinė programa ir visiškas nestabilumas Artimuosiuose Rytuose, yra daug reikalų, į kuriuos Amerika nori orientuotis ir jai reiks paramos“, – sakė ministras.
„(JAV – BNS) sako, kad mes norime partnerio Europos ir jūs būkite stiprūs. Aš nematyčiau to kaip transatlantinio ryšio aižėjimo“, – teigė jis.
Anot K. Budrio, jei Europa nesiims veiksmų stiprinti savo gynybos, ministro žodžiais, „pasekmės gali būti įvairios“.
„Jeigu Europa neatsistos ir nesakys, kad taip, mes turime pajėgumų, taip, šitą galime spręsti per penkerius metus, šitą – per dešimt, tada bus prastai“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad nors kalbama apie JAV reikalingumą Europai, Vašingtonui taip pat reikia žemyno paramos.
„Po Antrojo pasaulinio karo nebuvo laikotarpio, kai mes neturėtume bendrų interesų ir nematytume, kur juos reikia apginti“, – sakė K. Budrys.
„JAV reikia Europos kaip didžiausios pasaulyje rinkos, (…) JAV reikia Europos, kur mato didžiausius iššūkius, su ta pačia Kinija, stabilizuojant Artimuosius Rytus, sprendžiant tarptautinio terorizmo klausimus, užkardant Rusijos plėtrą Afrikoje, užtikrinant Arkties saugumą, žiūriu į žemėlapį ir neįsivaizduoju taško, kur JAV mūsų nereikėtų“, – kalbėjo jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad atėjo laikas sukurti Europos ginkluotąsias pajėgas ir kad jo šalies kova su Rusija įrodė, jog pamatas tam jau egzistuoja.
D. Trumpas yra sakęs, kad NATO šalys turėtų pakelti savo išlaidų gynybai slenkstį nuo dabartinių 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5 procentų.
Lietuvos pareigūnai teigė besitikintys, kad šią vasarą Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus patvirtintos 3 proc. BVP gynybos finansavimo „grindys“.
