Seimo komisijos aiškinantis Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją sukūrimas silpnina pasitikėjimą kitomis šį klausimą svarsčiusiomis institucijomis, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Dėl ko tikrai yra šiek tiek apmaudu, kad šiuo metu, kai buvo šnekama apie visą istoriją, apie įtarimus, jau buvo sukurta įrankių, kurie turėjo didinti pasitikėjimą“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.
„Ši situacija bloga, nes ji susilpnina pasitikėjimą, mums reikia atstatyti pasitikėjimą“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo antradienį į pirmąjį posėdį rinktis ruošiantis laikinajai tyrimo komisijai, kuri aiškinsis pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, aplinkybes.
Anot K. Budrio, siekiant vykdyti žvalgybos kontrolę įsteigta žvalgybos kontrolieriaus institucija, o kontrolierius „sako, kad nėra čia daugiau ką aiškintis, nes klausimai buvo atsakyti“.
„(…) ir mes ir toliau tą nepasitikėjimą tęsiame, sakome, kad ne, mums vis tiek neužtenka visko, ką valstybė turi sukūrusi, mums reikia būtent šito būdo gauti tuos atsakymus po penkių metų. Tai yra iššūkis vienareikšmiai, ar į jį pavyks atsakyti, kovo mėnesį bus galima aptarti“, – sakė K. Budrys.
Praėjusią savaitę sudaryta laikinoji tyrimo komisija išvadas turi pateikti iki kitų metų kovo 10 dienos.
Pasak prezidento patarėjo, šios komisijos lauks iššūkis įtikinti visuomenę, jog jos sprendimas yra politiškai neutralus.
„Komisijai bus didžiulis iššūkis tą kovo 10 dieną – ar gal nuspręs prasitęsti, kokią balandžio 10 dieną – įtikinti visuomenę, visus stebėtojus, kad tai buvo politiškai neutralu, kad tai buvo apie siekį gauti informaciją, kurios jokiais kitais būdais Seimas negalėjo gauti, kad tie klausimai yra patys aktualiausi“, – tvirtino jis.
Seime sudarant komisiją tyrimo šalininkai argumentavo, kad pranešėjo istorija paliko neatsakytų klausimų, o oponentai teigė, kad jis būtų nukreiptas prieš šalies vadovą G. Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį. Prezidentūra iniciatyvos nekomentavo.
Komisijai pavesta aiškintis pranešėjo informaciją dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis, galimo neteisėto poveikio žvalgybos veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus per 2019 metų prezidento rinkimus, galimos neteisėtos paramos šiai kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijai.
Iniciatyva burti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui apie Valstybės saugumo departamento vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.
Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.
Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“. Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
