Sekmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartu su kitais Europos Sąjungos (ES) valstybių ministrais susitikęs su Baltarusijos demokratinių jėgų lydere Sviatlana Cichanouskaja išsakė tvirtą paramą ir pabrėžė ES politikos nuoseklumą ir tęstinumą Baltarusijos atžvilgiu.
Pasak ministro K. Budrio, Baltarusijos žmonės turi teisę gyventi laisvoje šalyje ir demokratiškai rinkti jos vadovus, o Lietuva ir toliau rems to siekiančią Baltarusijos visuomenę.
„Iš neteisės teisė negimsta“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas, priminęs, kad dar 2020 m. ES atsisakė pripažinti prezidento rinkimų rezultatus, todėl šį sekmadienį Baltarusijoje vykusių įvykių pavadinti „rinkimais“ nėra pagrindo.
„Nuo 2020 m. rugpjūčio režimo gniaužtai dar labiau sustiprėjo, jėgos struktūros nuolat ir sistemiškai taiko smurtą prieš pilietinę visuomenę, žiniasklaidą ir opoziciją. A. Lukašenkos pavergta Baltarusija tapo Rusijos karinių operacijų aikštele ir tiesiogiai prisideda prie agresijos prieš Ukrainą“, – kalbėjo ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog būtina tęsti A. Lukašenkos režimo nepripažinimo ir izoliacijos politiką, griežtinti sankcijų režimą. Pasak K. Budrio, svarbu sutelktai siekti A. Lukašenkos režimo atsakomybės už nusikaltimus žmogiškumui.
ELTA primena, kad sekmadienį Baltarusijoje vyko Vakarų bendruomenės nesąžiningais laikomi prezidento rinkimai, kuriuose ilgametis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka poste siekė septintosios kadencijos.
Dalyvauti šiuose rinkimuose opozicijos kandidatams neleista, o kiti kandidatuojantys asmenys pasisako už jau 30-metį Baltarusiai vadovaujančio A. Lukašenkos perrinkimą.
Suklastojus ankstesnių rinkimų, vykusių 2020 metais, rezultatus, Baltarusiją apėmė masiniai protestai, kurie buvo žiauriai numalšinti.
Apie 65 tūkst. žmonių buvo sulaikyti, kiti turėjo bėgti iš šalies. Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 1,3 tūkst. politinių kalinių. Visi įtakingiausi Baltarusijos opozicijos atstovai yra arba kalėjime, arba užsienyje.
