Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kviečia susipažinti su jauna autore, 2016 m. išleidusia išskirtinę knygą. Autorę domina istorijos, tikresnis jai – vaizduotės pasaulis. Tai – Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė, apysakos „Septynios kartos“ kūrėja, už kurią komisijos sprendimu jai skiriama 2016-ųjų Kazimiero Barėno literatūrinė premija.
Premijos teikimo šventė vyks sausio 12 d. (ketvirtadienį) 17 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje. Taip pat dalyvaus Kazimiero Barėno literatūrinės premijos komiteto pirmininkė Rima Maselytė, literatūrologė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Eglė Valadkevičiūtė.
Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė gimė 1981-10-23 Vilniuje. 2004 m. Vilniaus universitete baigė Lietuvių filologijos bakalauro studijas. Nuo 2006 m. verčia grožinę literatūrą, 2010 m. tapo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) nare, nuo 2014 m. – valdybos narė. Nuo 2012 m. atstovauja LLVS Baltijos rašytojų taryboje (BWC) Visbyje, Švedijoje; 2015 m. tapo BWC pirmininke.
2016 m. debiutavo kaip poetė kultūros portale „Meno bangos“. Kazimiera taip sako apie kūrybą: „Verčiu ir rašau tik dėl vienos priežasties – mane domina istorijos. Jos tarsi pačios mane susiranda: įsiskverbia į kiekvieną dieną ir akimirką, atsiskleidžia pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis ir nebelieka nieko kito, tik jas užrašyti.“
Apysaka „Septynios kartos“ – pirmoji jos išleista prozos knyga. „Iš tiesų visai neseniai su nuostaba supratau, kad „Septynias kartas“ rašiau nei daug, nei mažai – septynerius metus! Žinoma, tai anaiptol nereiškia, kad šitiek laiko sėdėjau sulinkusi prie kompiuterio be paliovos barškindama klaviatūra. Bet galiu drąsiai sakyti, kad nuo tos akimirkos, kai užrašiau pirmą pastraipą, iki tol, kol knygos maketas iškeliavo į spaustuvę, praėjo kaip tik tiek laiko. Sutapimas? Gal taip, o gal ir ne,“ sako ji.
Kazimiero Barėno literatūrinė premija įsteigta lietuvių išeivijos Didžiojoje Britanijoje veikėjų, kraštiečių Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymu paskatinti jauną gabų prozininką, bus teikiama jau aštuntą kartą. 2016-ųjų laureatė vienbalsiai išrinkta iš keturių pretendavusių autorių.
Pirmoji 2008-ųjų metų premijos laureatė – prozininkė Laura Sintija-Černiauskaitė už romaną „Benedikto slenksčiai“, 2009-ųjų laureatas Andrius Jakučiūnas už romaną „Tėvynė“, 2010-ųjų laureatė Ieva Toleikytė už apsakymų knygą „Garstyčių namas“, 2011-ųjų laureatė Aleksandra Fomina už romaną „Mes vakar buvom saloje“ ir 2012-ųjų – Jurga Tumasonytė už trumposios prozos knygą „Dirbtinė muselė“. 2013 m. premija nebuvo teikiama. 2014-ųjų laureatas Tomas Vaiseta už apsakymų knygą „Paukščių miegas“, 2015-ųjų laureatas Mykolas Sauka už apsakymų knygą „Grubiai“.