-0.1 C
Panevėžys
Trečiadienis, 5 vasario, 2025

Juozo Miltinio palikimas Panevėžyje įprasmintas nauju simboliu

AutoriusJP
FotoGEDIMINAS KARTANAS

Panevėžio Laisvės aikštėje, šalia Juozo Miltinio dramos teatro, skamba ne tik garsaus režisieriaus, teatro įkūrėjo vardas, bet ir jo įkvepianti frazė: „Teatras – mūsų pabėgimo sala, kurios nėra.“ Ši frazė, papildžiusi Juozo Miltinio skulptūrą, ne tik primena apie išskirtinį jo indėlį į teatro meną, bet ir kviečia panevėžiečius bei svečius pasinerti į teatro magiją.

Auksinių raidžių žodžiai sujungia praeities ir dabarties teatrines istorijas, simbolizuodami nenutrūkstamą kūrybos tęstinumą. Ši frazė įkvėpė ir šiuolaikinį kūrėją – režisierių Aleksandrą Špilevojų, kurio spektaklis „Sala, kurios nėra“ 2022 metais buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už bendrą Panevėžio dramos ir muzikinio teatrų kūrybinį darbą.

Šis naujas akcentas atsirado Panevėžio miesto savivaldybės iniciatyva, bendradarbiaujant su Juozo Miltinio dramos teatru. Skulptūra, kurią sukūrė skulptorius Regimantas Midvikis, jau 17 metų puošia miestą, įamžindama režisieriaus gyvenimą ir kūrybą. 2007 metais, minint Juozo Miltinio 100-ąsias gimimo metines, ši bronzinė figūra tapo kultūrinės atminties simboliu, o dabar ją papildęs užrašas dar labiau akcentuoja maestro indėlį į miesto istoriją ir teatro meną.

Juozo Miltinio kūryba išliko neatskiriama Panevėžio dalimi. Režisierius, 1940 metais įkūręs Panevėžio dramos teatrą, per keturis dešimtmečius pastatė apie 80 spektaklių, kurie ne tik pelnė pripažinimą Lietuvoje, bet ir išgarsino miestą už šalies ribų.

Šiandien Panevėžys didžiuojasi galėdamas tęsti jo pradėtą kūrybinį kelią ir puoselėti teatro tradicijas. Legendinis režisierius, apdovanotas Panevėžio miesto garbės piliečio titulu, išlieka įkvėpimu ne tik teatro kūrėjams, bet ir visiems, kurie tiki kultūros galia keisti gyvenimus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Teismas: skundas dėl sprendimo Vilniuje pašalinti S. Nėries paminklą atmestas nepagrįstai

JP Redakcija

Paminklų pavyzdžiai: nuo klasikos iki šiuolaikinių sprendimų

JP Redakcija

Ikiteisminis tyrimas dėl A. Ramanausko–Vanago paminklo išniekinimo atliekamas toliau, vienas įtariamųjų lieka už grotų

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads