Vadoklių kultūros centro Jotainių padalinyje veikia unikali degtukų dėžučių paroda „Mano širdžiai miela“. Parodoje pristatoma Jotainių bendruomenės narės, kolekcininkės Vilmos Fedaravičienės sukaupta degtukų dėžučių kolekcija.
Kolekcija prasidėjo nuo pirties
Jotainietė V. Fedaravičienė degtukų dėžučių kolekcionavimo aistra užsikrėtė prie šešerius metus ir, kaip sako pati parodos autorė, netyčia, visai atsitiktinai.
„2014 metais namuose įsirenginėjom pirtį ir su ta potekste, kad turėčiau kuo užsikurti ugnį, draugė iš Kroatijos atvežė degtukų dėžutę. Ji buvo labai įdomios formos, panaši kaip musgaudis. Pasidėjau ją virtuvės lentynėlėje. Vėliau šalia atsirado dar trys dėžutės. Draugai klausė, kam tau tiek dėžučių, gal kolekcionuoji. Ir taip pradėjau sakyti, kad turbūt renku degtukų dėžutes“, – prisimena V. Fedaravičienė.
Nuo tada vis daugiau pažįstamų, žinančių apie Vilmos kolekciją, jai iš kelionių parveža lauktuvių ne ką kita, o degtukų dėžučių. Jos atkeliavo iš įvairiausių pasaulio šalių: Turkijos, Japonijos, Švedijos, Ispanijos, Portugalijos ir kitų. Taip per šešerius metus moteris sukaupė apie 900 įvairiausių formų, spalvų, ornamentų bei dydžių degtukų dėžučių. Kai kurios siekia vos du centimetrus, o didžiausios – net trisdešimt centimetrų. Tiesa, per pandemiją tiek šeima, tiek jų artimieji mažiau keliavo, todėl pastaruosius dvejus metus sunkiai pildėsi ir pati kolekcija.
Dėžutei 52 metai
„Dėžutės labai įvairios. Pavyzdžiui, ant tos, kurią turiu iš Japonijos, pavaizduota šalies vėliava ir trikampė kepurė. Turiu daug dėžučių su viešbučiais, jų reklama – kaip vizitinės viešbučių kortelės, daug yra su keltais, įvairių šalių sostinėmis, miestais, paukščiais, automobiliais, žemynais. Turiu ir vieno cigarečių ženklo degtukų dėžutę. Ji atrodo lygiai taip pat kaip cigarečių pakelis tik perpus mažesnė“, – vardijo kolekcininkė.
V. Fedaravičienė pasakojo, kad kolekcijoje turi ir lietuviškų, net medinių, senoviškų, iš sovietinių laikų dėžučių. Seniausia data, kurią rado ant dėžutės – 1969-ieji. Tais metais pažymėta lietuviška medinė degtukų dėžutė.
Ji į moters namus atkeliavo po to, kai Jotainiuose vieni gyventojai nusipirko sodybą. Tvarkydami ir kraustydami apleistą sodybą, antrame aukšte esančioje palėpėje jie rado minėtą degtukų dėžutę ir padovanojo kaimynystėje gyvenančiai Vilmai.
Paklausta, kuri dėžutė pati mieliausia, Vilmai sako: „Aš vis tiek visada pamatau tą pirmąją ir ji man labiausiai užstringa. Kodėl ji, nežinau, bet gal dėl to, kad ji pati pirmoji, kad kitokios formos. Ir dar viena labai svarbi dėžutė ta, kurią, sužinojusi apie kolekciją, man padovanojo buvusi pradinių klasių mokytoja. Labai sunku išskirti vieną, nes visos man brangios, gražios ir įdomios.“
Už dėžutę – 5 eurai
V. Fedaravičienė sako, kad ji nėra „išprotėjusi“ dėl kolekcijos, aukcionuose nedalyvauja, bet visgi įdomus pomėgis retsykiais verčia ir paišlaidauti. Brangiausią degtukų dėžutę Vilma yra pirkusi už 5 eurus, tačiau bene labiausiai džiaugėsi vieną laimikį radusi Kaune, sendaikčių turguje.
„Tada radau turbūt jau kažkieno rinktą kolekcija. Vienoje vietoje buvo šimtas dėžučių už dvidešimt eurų. Man jos labai patiko ir svarbiausia – tiko mano kolekcijai, nes visos dėžutės buvo su įvairių viešbučių nuotraukomis“, – pasakojo V. Fedaravičienė.
Kolekcininkė džiaugėsi, kad turi net ir itin retų bei unikalių vardinių dėžučių. Vilma turi dėžutes su savo, vyro Romualdo, dukrų Simonos ir Erikos vardais.
„Bijau pameluoti, bet mano atrodo, kad dėžutes pirkau Panevėžio miesto gimtadienyje vykusioje mugėje prieš penkerius metus, arba Kaziuko mugėje Vilniuje. Tada įsigijau visos savo šeimos vardų dėžutes. O dabar turiu iššūkį rasti ir dviejų anūkių – Mėtos ir Emos – vardines dėžutes. Aišku, būčiau nieko prieš ir žentų Kęstučio bei Mariaus vardus surasti“, – šypsodamasi kalbėjo Vilma.
Kolekcija – garbingoje vietoje
Pašnekovė pasakojo, kad beveik visose dėžutės yra ir degtukų. Tik viena kita lentynoje stovi tuščia. „Specialiai degtukais dėžučių nepildau, jeigu kurioje nebuvo, tai taip ir palieku, bet tokių dėžučių vienetai“, – sakė Vilma.
Savo kolekciją V. Fedaravičienė laiko labai garbingoje vietoje – virtuvėje, kad kasdien matytų. Vyras Romualdas pagamino lentynas su stiklinėmis durelėmis, kad nepatektų drėgmė, dulkės ir riebalai.
„Neturėjau kitos vietos, kur patalpinti. Iš pradžių galvojome laikyti laiptinėje, bet irgi pabijojom, kad bus per drėgna, tai taip dėžutės atsirado virtuvėje virš durų staktų ir spintelių“, – pasakojo Vilma.
Anot kolekcininkės, iš lentynų eksponatai išimami tik tais atvejais, jeigu kas nors pakviečia surengti parodą. Prieš dvejus metus degtukų dėžutės jau buvo iškeliavusios į Upytę, kur buvo surengta jų paroda, ir dabar – į Jotainių kultūros įstaigą.
Paroda verčia šypsotis
Parodos sumanytoja ir organizatorė, Vadoklių kultūros centro Jotainių padalinio vadovė Agnė Leleivienė pasakojo, kad ji seniai žinojo, jog V. Fedaravičienė turi tokią kolekcija, todėl abi pasitarusius nusprendė kolekciją paviešinti ir atidaryti unikalią parodą. Tiesa, parodoje eksponuojama tik dalis, maždaug 300 dėžučių kolekcija, tačiau ir ji gyventojams kelia didžiulį susidomėjimą.
„Ateina labai daug žmonių, visiems įdomu ir smalsu pasižiūrėti į unikalias dėžutes. Gyventojai šypsosi ir dažniausiai klausia, kaip Vilma sugalvojo kolekcionuoti būtent degtukų dėžutes, kiti apskritai stebisi tuo ir sakosi net nežinoję, kad jų kaimynystėje gyvena kolekcininkė. Iš besilankančiųjų parodoje išgirdome, kad yra ir daugiau žmonių, kurie užsiima panašiomis kolekcijomis. Pavyzdžiui, vienas vyras ir moteris, abu iš skirtingų šeimų, renka ne pačias dėžutes, o jų popierinius viršelius, etiketes“, – pasakojo A. Leleivienė.
Vadovė sako jau svarstanti rengti ne pavienes parodas, o visą ciklą, nes Jotainiuose yra žmonių, kurie, pavyzdžiui, kolekcionuoja tušinukus arba turi sukaupę daug įvairių rankdarbių.
