Panevėžio miesto savivaldybėje dėl jaunojo mero titulo varžėsi ir savo rinkimų programas pristatė keturi gimnazistai. Rinkimų nugalėtoja tapo Juozo Balčikonio gimnazijos moksleivė Julija Daugytė. Jaunatvišku entuziazmu ir atsidavimu visuomeninei veiklai pasižyminti mergina sako, kad su šiomis pareigomis susitvarkyti jai padės drąsa, įgūdžiai ir patirtis.
Kelias į jaunimo politiką
Jaunoji Panevėžio merė jau nuo progimnazijos laikų aktyviai dalyvavo įvairiose mokyklos ir miesto veiklose. Būdama seniūnų tarybos pirmininke ir mokyklos tarybos nare, ji dažnai atstovavo mokyklą miesto renginiuose ir forumuose. „Per tuos metus atsirado daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi ir įgūdžių, reikalingų politikai“, – sako Julija. Šis ankstyvas susidomėjimas politine veikla ją atvedė į Panevėžio jaunųjų liberalų bendruomenę.
Pradėjusi mokytis Juozo Balčikonio gimnazijoje, mergina prisijungė prie mokinių parlamento, kuriame dirba jau ketverius metus, o praėjusiais metais ji užėmė ir gimnazijos prezidentės postą. „Tikrai galiu teigti, kad jaunimo politika yra giliai įsišaknijusi manyje po ne vienerių metų darbo.“
Pasiruošimas rinkimams
Julijos pasiruošimas jaunųjų merų rinkimams buvo atsakingas ir kruopštus. Ji stengėsi atsižvelgti į jaunimo problemas, rėmėsi apklausomis, atliktomis keliose progimnazijose ir gimnazijose. „Manau, kad padėjo ir gebėjimas viešai kalbėti, ilgalaikė praktika panašiuose renginiuose ir rinkimuose“, – pastebi Julija. Jos rinkiminėje programoje daug dėmesio skirta kultūrai, o pagrindinė idėja buvo Panevėžio jaunimo kultūros pasas – pagalba jauniems žmonėms lengviau pasiekti kultūrinius renginius. „Teikiant lengvatas ir nuolaidas moksleiviams, studentams, baigusiems mokslus galėtume padėti ne tik plėtoti savo karjeros kelią, bet ir ugdyti kultūrinį išprusimą, kritinį mąstymą“, – dėstė Julija.
Ji akcentavo infrastruktūros jaunimui kūrimą, organizacijų veiklų palaikymą bei politikos integravimą į švietimo programą.
Jaunoji Panevėžio merė vertina jai suteiktą galimybę ir garbę. „Tikiuosi prisidėti prie jaunimo gerovės Panevėžyje kūrimo, tuo pačiu ir įgyti naujų patirčių, savybių ir įgūdžių, kurie būtų vertingi tolimesnėje karjeroje, studijose.“
Menas – motyvacijos šaltinis
„Menas – tai mano pagrindinis motyvacijos šaltinis“, – sako Julija, pasakodama apie laisvalaikį. Ji dažnai pasineria į tapybą ir piešimą, tačiau kartais imasi ir kitų kūrybinių veiklų, tokių kaip poezija, dainavimas, vaidyba, grojimas gitara. „Man tai universalus būdas ir atsipalaiduoti, pabėgti nuo rutinos, ir turiningai pralesti laiką“, – priduria ji. Be to, Julija aktyviai dalyvauja gimnazijos gyvenime – kaip mokinių parlamento narė organizuoja renginius ir projektus. Mergina domisi geografija, vadina ją viena iš savo didžiausių aistrų ir teigia, kad šio dalyko knygos pirmosios atsiduria jos rankose. Jaunajai merei netrūksta ir spontaniškumo, ji visuomet pasiruošusi leistis į nuotykius su draugais ir keliauti po Lietuvą.
Panevėžys jauno žmogaus akimis
Jaunoji merė Panevėžį vertina kaip miestą, kuris atsinaujina ir tampa vis patrauklesnis. „Tikrai niekas nepaneigtų, kad miesto patrauklumas didėja, pažanga aiškiai matoma.“
Tačiau, pasak jos, jaunimui trūksta studijų galimybių, nes jų poreikis Panevėžyje yra mažesnis nei kituose didžiuosiuose miestuose. Julija mano, kad miesto valdžia turėtų dėti daugiau pastangų, siekdama susigrąžinti jaunus specialistus į gimtąjį miestą, suteikti jiems sąlygas dirbti pagal išsilavinimą ir prisidėti prie ekonomikos augimo. Per savo kadenciją ji tikisi atsikratyti stereotipų ir kelti Panevėžio kultūrą. „Gal pagaliau pavyktų atsikratyti pasenusio stereotipo, kad Panevėžys yra menkos kultūros miestas. Atvirkščiai, norėtųsi, jog mūsų miestas garsėtų aktyvių bei kultūringų žmonių gausa.“
Jaunimui trūksta žinių
Jaunoji merė mano, kad mažas jaunimo aktyvumas Seimo rinkimuose ir kitose pilietinėse veiklose yra susijęs su žinių trūkumu ir nuomone, kad vienas balsas neturi įtakos.
„Nemaža dalis jaunimo turi įsitikinimą, kad jų balsas, nuomonė – nėra svarbi, neturinti įtakos ir, kad jie negali nieko pakeisti“, – pastebi Julija. Be to, ji pabrėžia, kad nemaža dalis jaunų žmonių tiesiog neturi politikos pagrindų ir bijo pasirinkti netinkamą kandidatą. Siekdama keisti šią situaciją, ji siūlo daugiau dėmesio skirti politiniam švietimui žemesnėse klasėse. „Turėtume akcentuoti ne staigų pokytį, bet nuolatinį pilietinio ir politinio aktyvumo įdirbį“, – sako ji. Pavyzdžiui, per „Mokrinkimų“ iniciatyvą gimnazijoje ji pastebėjo, kad mokiniai susidomėjo partijomis ir rinkimais, tereikia jiems informaciją pateikti kitokia forma.
Planuose – politikos mokslai
Nors Julija dar galutinai neapsisprendė kur stos baigusi mokyklą, tačiau ji išduoda, kad pasirinkimuose politikos mokslai tikrai yra: „Šiuo metu renkuosi tarp skandinavų filologijos ir politikos mokslų, tarptautinių santykių.“
Jaunoji Panevėžio merė labai vertina galimybę bendrauti ir bendradarbiauti, padėti kitiems, todėl savo ateities darbą įsivaizduoja Lietuvos užsienio ambasadoje.
