„Visada vadovavausi posakiu „Svarbiausia būti žmogumi“, vėliau patikslinau pati sau, jog „Svarbiausia būti – geru žmogumi“, – vaikystės svajonėmis apie tai, kuo norėjo tapti užaugusi, dalijasi jauniausia Panevėžio miesto tarybos narė Viktorija Polzunovaitė.
„Ko gero, lengviau pasakyti kuo būti nenorėjau… Politika visada buvo šalia. Nors nuo pirmųjų metų mokykloje tapau klasės seniūne, visuomet sakiau – politike niekada nebūsiu. Ir tas stebuklingas „niekada“ suveikė… Juk ne veltui sakoma „Niekada nesakyk niekada“. Penktoje klasėje, pradėjusi lankyti, tuo metu, Panevėžio 18-ąją vidurinę mokyklą, įsiliejau į mokinių savivaldą, skautų organizaciją. Kiek vėliau pradėjau lankyti Jaunimo integracijos galimybių centrą, tapau Apskritojo stalo nare ir savanore. Taip, metai po metų įsiliejau į aktyvią jaunimo organizacijų veiklą, teko atstovauti organizacijas asamblėjose ir konferencijose, prisidėti prie jaunimo politikos formavimo“, – „Jaunimo palėpei“ pasakoja Viktorija, kuri teigia, jog nors niekuomet nenorėjo būti politike, vis dėlto viskas susidėliojo taip, kaip turėjo būti.
Daug veiklos
„Tapus mokinių parlamento prezidente mezgėme ryšius su kitų mokyklų savivaldomis, kartu vykdėme projektus, organizavome, ko gero, pirmąjį regione mokinių savivaldų forumą. Mano dienotvarkė mokykloje, ko gero, buvo užimtesnė nei šiandien dirbant dviejuose darbuose ir turint du vaikus“, – juokiasi ji.
Kalbino D. Grybauskaitę
Paklausta, kodėl iškeitė darbą radijuje į darbą Taryboje, Viktorija pasakoja, kad darbas radijuje buvo viena įdomiausių jos gyvenimo patirčių.
„Po studijų grįžusi į Panevėžį, darbo pirmiausia ieškoti nuėjau į radijo stotį „Pulsas“. Kadangi radijo darbą teko pažinti dar mokykloje, prisidedant prie kun. A. Dauknio kuriamos laidos „Laiko dvasia“ išpildymo, direktorius V. Somovas patikėjo manimi ir priėmė į darbą. Radijuje dirbau beveik dešimt metų. Įdomiausia buvo pokalbių laidos, kurios leido improvizuoti, domėtis, pažinti. Galiu pasidžiaugti unikalia galimybe kalbinti prezidentę Dalią Grybauskaitę“, – džiugiai prisimena pašnekovė ir teigia, kad prezidentė išties buvo labai reikli sau bei komandai, tačiau yra tikrai labai nuoširdus žmogus.
Pastūmėjo į politiką
Vis dėlto būtent darbas radijuje ir pastūmėjo ją išbandyti save politikoje. „Grįžus į Panevėžį, po truputį ir vėl įtraukė visuomeninė veikla bei politika. Po kelių interviu radijuje su vienu Seimo nariu, jis mane pakvietė į savo komandą dirbti padėjėja. Žengus pirmus žingsnius net nepajunti, kai visa galva paneri į aktyvią veiklą: Seimo ir savivaldos rinkimai, darbas rinkimų štabe, kandidatavimas… Labai įdomi veikla padedanti pajusti miestą ir jo žmones. Kurį laiką radijas ir politika buvo šalia, kol pradėjo dominuoti politika“, – pasakoja jaunoji politikė.
Viktorija pasakoja, kad tai nebuvo kardinalus šuolis nuo vieno prie kito. Viskas įvyko labai organiškai.
Svarbiausia aktyvios bendruomenės
Į klausimą, kodėl jai rūpi Panevėžys ir, ar tikėjosi kažką pakeisti, atsidūrusi Taryboje, Viktorija atvirauja: „Supratau, kad mano ir kiekvieno miestiečio kasdienybė – neatsiejama nuo politikos ir politinių sprendimų: šaligatviai, viešos erdvės, požiūris į kiekvieną, santykį tarp valdžios ir žmonių… Man svarbiausia aktyvios bendruomenės, įsiklausymas ir jų įgalinimas. Norisi, kad politikai taptų betarpiški su miesto gyventojais. Tad stengiuosi daug bendrauti, išgirsti ir ieškoti kartu su jais sprendimo“, – sako Viktorija.
Nuveikti darbai Taryboje
Apie nuveiktus darbus Panevėžio miesto taryboje Viktorija džiugiai pasakoja, jog buvo įgyvendinta jos mintis dėl prailgintos dienos grupės visiems pradinukams. Tad nuo rugsėjo šia paslauga galės naudotis visos šeimos, auginančios pirmų–ketvirtų klasių mokinius.
Panevėžyss nuostabus miestas šeimai
Viena didžiausių Panevėžio miesto problemų – nuolat mažėjantis gyventojų skaičius. 2019 metais sausio 1 d. Panevėžyje gyvenamąją vietą deklaravo 95 569 gyventojai, kai tuo tarpu 2018 metais – 98 258.
Tad, paklausta, kodėl verta likti Panevėžyje arba grįžti čia po studijų, Viktorija teigia, kad gimtasis miestas mus augina, formuoja mus kaip asmenybes, tad gražu, jei grįžtume ir padėtume augti kitiems jauniems žmonėms šiame mieste.
„Panevėžys kompaktiškas, jaukus ir turi didelį potencialą. Jauni žmonės kupini drąsos ir ambicijų tikrai ras sau čia vietą“, – sako pašnekovė.
Taip pat ji pabrėžia, jog Panevėžys nuostabus miestas šeimai. „Turime puikų švietimo tinklą: mokyklos ir darželiai arti namų, juose yra laisvų vietų. Netrūksta žaliųjų zonų pasivaikščiojimams ir aktyviam poilsiui“, – džiaugiasi jaunoji Tarybos narė.
Panevėžio nekeistų
Viktorija taip pat pasakoja atsiminimus, kodėl pati nusprendė grįžti į gimtąjį miestą.
„Buvo toks laikas, kai pasakiau sau, jei iki tos datos nerasiu darbo, keliausiu į Islandiją, kur studijų metais teko dirbti aukle ir atlikti bakalauro praktiką. Atsirado darbas, tad, matyt, viskas taip ir turėjo būti. Šiandien galvoju, kad Panevėžį iškeisčiau nebent į gyvenimą kaime – arčiau gamtos.“
Trūksta meilės savo miestui
Na, o paklausta, ko trūksta Panevėžyje, dėl ko jaunimas taip vengia čia sugrįžti, ji atsako, jog pirmiausia, panevėžiečiams trūksta meilės savo miestui ir pasididžiavimo, kad esame iš čia kilę.
„Kai išmoksime išdidžiai tai tarti, didžiuotis savo miestu ir kiti jį labiau vertins. Turime ne tik aktyviai pildyti Panevėžio gėdos lentą, bet ir džiaugtis geraisiais pavyzdžiais“, – sako Viktorija
Jaunoji politikė pabrėžia, kad Panevėžys be galo gražus ir dalijasi savo mėgstamiausia vieta mieste: „Viena mylimiausių vietų – Dailės galerijos kiemelis. Čia pat po nosimi meno kūriniai, ypatingai gražūs, kai ant jų žaidžia saulės spinduliai, o ten už tvoros – balkonai, bažnyčios bokštas, remontai… Tokia maža pasakų oazė pačiame miesto centre, už kurios verda įprastas gyvenimas“, – svajodama šypsosi ji.
