Upytės tradicinių amatų centre baigia bręsti linai. Todėl visi Panevėžio krašto gyventojai ir svečiai kviečiami į linarovio talką, juk be talkininkų ir darbas lėtesnis, ir valgis ne toks skanus, ir daina ne tokia skambi.
Apie tai, kas dar laukia trijų dienų šventėje, kalbėjomės su Upytės tradicinių amatų centro vadove Aušra Sidoroviene.
– Linų dienos Upytėje organizuojamos jau dešimtą kartą. Kokios jos bus šiemet?
– Šventė vyks išlaikant tradiciją, o tai reiškia – būtinai su linarovio talka ir patalkėjais. Ir visai nesvarbu, jog mūsų turimas linų laukas tik laukelis, lyginant jį su mūsų protėvių auginamais. Kaip sakoma – kai aguonos grūdą daliniesi bendrystėje, tai jis daug saldesnis, todėl ir rauti patiems vieniems nesinori. Norisi, kad mums talkintų. Ir talkintų dėl to, kad neturime galių linininkystės tradiciją vėl atgaivinti, išauginti, kad mūsų žemdirbiai būtų ne tik javų, bet ir linų augintojai. Todėl norime, kad tai atminty išliktų: kaip atrodo linai, kas iš jų buvo daroma, kokio darbštumo mūsų tėvai ir seneliai buvo, kurie augino linus. Juk jie iš sėklelės ir maistą turėjo, ir drabužį, ir paklotą sau, dėl to ir organizuojame šitą šventę. O dėl to, kad esame amatų centras, norime skleisti žinutę ir apie auksarankius mūsų žmones. Taip pat darbščius, kurie kuria savo rankomis produktą.
Galbūt jų darbai šiandienoje kiekvienam mums nėra pirmo būtinumo, bet norisi išsaugoti tradiciją, parodyti, kokia ji buvo. Nori saugoti mūsų tautos identitetą, kad atsimintume, kas mes tokie, atpažintume vienas kitą. Ši šventė skiriama ir amatininkams, ir tiems, kurie nori palaikyti juos, kurie supranta, kiek darbo jie įdeda kurdami produktą. Žinoma, kaip ir kiekvienais metais, kartu su kunigu Gediminu Jankūnu bus laikomos mišios už amatininkus ir jų šeimas. Taip pat vyks raugo keramikos krosnies degimas, dalyvaus Panevėžio regiono sodų rišėjos, veiks puikių mūsų krašto kūrėjų Eduardo Tito ir Romo Galiausko kūrybinių darbų paroda, o šventės dalyviai turės galimybę pabendrauti su autoriais.
Be to, šiemet Upytės tradicinių amatų centras mini 10 metų sukaktį, o Upytė švenčia 770 metų gimtadienį, todėl čia penktadienį 10, 13, 15 valandomis vyks apžvalginės programos. O šeštadienį nuo 10 iki 18 valandos plačiai duris atvers Linų muziejus.
– Šventėje lauks ir koncertinė programa?
– Tikrai taip. Čia skambės tradicinė muzika – koncertuos folkloro ansambliai: „Upytės Vešeta“, ansamblis iš Rokiškio „Gastauta“ su ypatinga – Dainų šventės – programa.
– Šiemet Linų dienose turėsime ypatingą svečią ir patyriminį koncertą „Svajonių dirbtuvės“?
– Kuomet nurausime linus, visus talkininkus kviesime dalyvauti akustiniame patyriminiame koncerte su renginio viešnia Jurga Šeduikyte. Kaip sako pati atlikėja, „Svajonių dirbtuvės“ – tai šventinis koncertas, kuriame kursime ir pojūčiais įtvirtinsime savo svajonių gyvenimo viziją. Jo tikslas – padėti žiūrovui susitikti su savimi, savo jausmais ir svajonėmis palaikančioje aplinkoje bei pailsėti nuo kasdienės minčių karuselės.
Patyriminio koncerto metu klausydamiesi motyvuojančios ir svajingos gyvai atliekamos Jurgos Šeduikytės muzikos dalyviai pagal pozityvaus mąstymo principus kuria svajonių sakinį, susitinka su savo vidiniu vaiku ir kitomis nesunkiomis praktikomis, yra kviečiami pajusti save čia ir dabar. Jurga dalijasi ne tik savo muzika, bet ir per daugiau nei 20 metų muzikos scenoje ir kine bei teatre surastais įrankiais, padedančiais atgauti jėgas, o baimes paversti jėgų ir motyvacijos šaltiniu.
