J. Miltinio dramos teatre – spektaklio pagal jaunos lietuvių dramaturgės pjesę premjera

„Parodyti giminę – baisiau nei pirmą kartą nusirengti“, – sako vienas pjesės, pagal kurią kuriamas spektaklis, veikėjų. Ir tam tikra prasme, jis yra visiškai teisus.

Tam tikra prasme, daugelis iš mūsų mieliau vilktųsi Ievos ir Adomo kostiumus ir pasileistų laukais nuogi, nei dar ir dar kartą atsidurtų situacijoje, kai visi ir kiekvienas beprotiškai stengiasi parodyti save vien iš geriausios pusės, o nesusišnekėjimo, nusišnekėjimo ir išsišnekėjimo, gyvenimo, mirties ir žmogiškųjų santykių tragikomizmas liejasi tarsi iš gausybės rago. O vis dėlto tokiose situacijose mes atsiduriame. Ir dažnai.

Per Kalėdas, per krikštynas, per jubiliejus, pirmąsyk susitikę su savo antrosios pusės gimine, važiuodami į dešimtis metų nematytų pusbrolių ir pusseserių vestuves. T. y. visada, kai neva naujos moralės sistemos susiduria su neva amžinosiomis vertybėmis.

Jaunos lietuvių dramaturgės Dovilės Statkevičienės ir režisieriaus Aliaus Veverskio vedina komedijos „Giminės, arba kam zrazų pakartot“ kūrėjų komanda siekia dinamiška šiuolaikine teatro kalba, tačiau jautriai, mąstyti apie gyvus žmones ir jų nekasdieniškai kasdieniškas istorijas: apie vaikų ir tėvų konfliktus, apie dvi viena nuo kitos nutolusias kartas, kurioms vis sunkiau pavyksta susišnekėti, apie pabirusią šeimą ir pabirusią šalį, apie vertybinius ir pasaulėžiūrų skirtumus, gyvenimo kasdienybės absurdiškumą, žmogiškuosius santykius ir šiandienos visuomenę apėmusį vienatvės jausmą.