Vienas populiariausių Lietuvos atlikėjų Justinas Jarutis pristato savo ketvirtąjį studijinį albumą „po manęs tik gyvenimas“, kuris jau nuo šiandien yra pasiekiamas klausytojams. Dainininkas pasakoja, kad į dešimties kūrinių seriją sudėjo jautrius apmąstymus apie gyvenimą, jo prasmę ir tai, kas mūsų laukia po mirties, tikėdamas, jog muzika turi ypatingą galią, gebančią apvalyti sielas ir gydyti ilgesio bei melancholijos sukeliamą vidinį skausmą.
Pasak Justino, mintys bei pirminės idėjos apie šį albumą jo galvoje sukosi jau porą metų, nors beveik visos dainos – parašytos naujai. Dainininkas teigia, kad tai albumas, kuriame susipina emocijos, gyvenimo trapumas ir viltinga kelionė į nežinomybę, o siekdamas išbandyti naują kūrybos procesą, jis dirbo net su trimis skirtingais prodiuseriais, kas suteikė albumui įvairesnį skambesį.
„Apie naujus albumus aš pradedu galvoti dar nebaigęs to, prie kurio tuo metu dirbu, tad apie šį mintys galvoje sukosi jau gerus du metus. Sąmoningai norėjau išleisti albumą vasario pabaigoje. Visos dainos, išskyrus vieną, gimė per pastaruosius metus, nors buvo nelengva atsirinkti, kurias pristatyti klausytojams, o kurias palikti dar „gyventi“ stalčiuje. Tačiau šįsyk sprendimams priimti turėjau stiprią pagalbą, nes pirmą kartą prie albumo dirbo net trys prodiuseriai, kai dažniausiai albumus kurdavau su vienu“, – pasakoja Justinas.
Nors albume nėra vienos aiškios žinutės, jame atsispindi gilūs apmąstymai apie gyvenimą, jo prasmę ir laikinumą, apie skaudžias netektis bei stiprybės judėti į priekį paieškas. Justinas tiki, kad vienos dainos klausytojus sugraudins, kitos privers nusišypsoti, o trečios galbūt net padės gydyti vidinį skausmą, sušvelninant ilgesio jausmo paliekamą žalą sielai.
„Albumas yra apie gyvenimą ir mirtį, ilgesį ir būtį, dangų, miškus ir kelionę link to, kas laukia kažkur, kur dar neatvykau. Dažniausiai man patinka liūdnos dainos, kaip kad šįkart „Pamiršau“, bet pati artimiausia, manau, būtų klausytojams jau pažįstama „Po manęs tik gyvenimas“ arba „Tūkstančiai žingsnių“. Kūrinys „Jei liepsi man eiti“ taip pat gavo atskirą vietą širdyje, nes jis vienintelis albume, kurį parašiau prieš dvejus metus ir prireikė laiko, kol suradau jam tinkamus namus“, – teigia dainininkas.
Metai neišvengiamai keičia menininko pasaulėžiūrą, o su kiekvienu albumu ateina naujos patirtys, nauji iššūkiai bei kitoks požiūris į kūrybą. Justinas atviras – jo mintys ir tekstai per laiką tapo kitokie, bet tai tik vykstanti nuolatinė transformacija, kuri it dienoraščiu užrašyta dainomis į albumą.
„Bėgant metams keitėsi požiūris, nes keičiausi ir aš. Visgi, manau, kad iš esmės likau toks, koks buvau, pakito tik mintys ir tekstai. Jei pripažįstant visiškai atvirai, šis albumas turėjo būti liūdnas, akustinis ir melancholiškas, bet, matyt, gyvenimas turi savo planų, jog muzika, tikiu, klausytojams užkabins kur kas daugiau jausmų bei emocijų“, – intriguoja Justinas.
Ypatingą prasmę albume turi ne tik dainos, bet ir viršelis. Justinas pasakoja, kad tokia idėja gimė dar prieš dvejus metus, o tobulą vietą rado keliaudamas po Arizoną, kadre įsiamžindamas visiškai nuogas, egzotinio krašto dykumos fone.
„Šią nuotrauką sugalvojau prieš du metus, kai kartu su mano meile Urte keliavome po Arizoną, kur ir radome tobulą vietą jai padaryti. Jau tada žinojau, kad noriu, jog tai taptų naujojo albumo viršeliu, tik nebuvau tikras, ar gausis, ar pavyks. Juk nuotrauka daryta su juostiniu fotoaparatu, todėl užtruko, kol gavome rezultatą“, – istorija dalinasi dainininkas.
