Į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus rinkosi kraujo donorai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos gydymo įstaigų atstovai, pasveikę pacientai, jų artimieji bei donorystės savanoriai. Šiais metais net 111 šalies donorų suteiktas Garbės donoro vardas. Aukščiausi apdovanojimai – Garbės donoro vardai – buvo suteikti ir 39 kraujo donorams iš Panevėžio apskrities, 4 iš jų – Panevėžio rajono gyventojai.
Panevėžio kraštas – pavyzdys kitiems
VšĮ Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo donorų organizatorius Donatas Šniutė džiaugiasi, kad Panevėžio krašto žmonės yra bene aktyviausi kraujo donorai Lietuvoje.
„Skaičiai kalba patys už save. Džiugu, kad mūsų krašto donorai yra aktyvūs, ypač nuolatiniai donorai, kurie atsišaukia, kai pritrūksta tam tikros kraujo grupės. Jie jaučia pareigą, norą padėti ir tą daro nuolatos, už ką ir atėjo Garbės donorų apdovanojimai“, – sako D. Šniutė.
Iškilmingoje Garbės donorų pagerbimo ceremonijoje dalyvavęs ir apdovanojimą pelnęs Paįstrio seniūnijos Preibių kaimo gyventojas Gintaras Kliauga skaičiuoja, jog neatlygintinai kraujo davė jau 50 kartų. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente dirbantis vyras mano, kad kiekvienas duotas kraujo lašas kažkam gali išgelbėti gyvybę, o imtis šios gražios iniciatyvos vyrą paskatino asmeninis pavyzdys.
„Turėjau labai sunkiai sergantį brolį, jam dažnai reikėjo perpylinėti kraują, deja, jo netekome dar ankstyvoje vaikystėje. Kai užaugau, pirmą kartą nuėjau kraujo duoti su mintimi, kad galbūt galiu kažkam padėti“, – pasakoja G. Kliauga.
Kraujo donorystės akcijose dalyvaujantis 52 metų vyras yra sektinas pavyzdys, gerais darbais jis stengiasi užkrėsti ir draugus, ir pažįstamus.
„Kalbinu, skatinu ir visiems sakau – jeigu gerai jaučiatės ir galite būti donorais, nueikite ir padarykite gerą darbą. Gyvenime nemažai teko matyti žmonių, kuriems reikėjo ne vieno perpylimo. Iš kur tiems žmonėms gauti gyvybiškai svarbaus kraujo, kad jie galėtų gyventi ir jaustis sveikai?“ – kalbėjo G. Kliauga.
Šventėje Garbės donoro vardu apdovanotas ir 35 metų Velžio gyventojas Darius Šalkauskas. Neatlygintinai jis kraujo duoda daugiau nei 10 metų.
„Po kiekvieno kraujo davimo jaučiuosi padaręs gerą darbą, žinau, kad kažkam ateityje tokiu savo poelgiu galiu padėti, be to, ir pats jaučiuosi geriau“, – sako D. Šalkauskas.
Nuolatiniai kraujo donorai ramygalietis Sigitas Mykolaitis ir Skaistgirių kaimo gyventojas Kęstutis Kiznis šventėje dalyvauti negalėjo, tačiau abu tvirtina seniai suvokę donorystės prasmę – reikia padėti kitiems, nes nežinai, kada kitų pagalbos gali prireikti tau ar tavo artimui.
Statybininkas Sigitas Mykolaitis šiuo metu dirba Norvegijoje, tačiau grįžęs į Lietuvą niekada neaplenkia kraujo centro.
„Pirmą kartą kraujo daviau dar tarnaudamas armijoje, vėliau reguliariai pradėjau lankytis kraujo centre. Jeigu yra galimybė kažkam kitam padaryti gero, tai kodėl gi ne, juk tai nieko nekainuoja“, – sako 55 metų S. Mykolaitis.
Garbės donoras skaistgirietis K. Kiznis kraują davė 41 kartą ir sako, kad tokie svarbūs įvertinimai tik dar labiau skatina daryti gerus darbus.
Išgelbėjo ne vieną gyvybę
Pagrindinė neatlygintinų kraujo donorų paskata – žinojimas, kad šio poelgio dėka bus išgelbėta sergančiojo gyvybė. Todėl šiems žmonėms pagerbti VšĮ Nacionalinis kraujo centras organizavo jau tradicija tapusį šventinį vakarą. Pirmą kartą neatlygintiniems kraujo donorams Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimai buvo įteikti 2006 metais. Tuomet buvo apdovanoti 6 asmenys. 2008 metais pirmą kartą Lietuvos neatlygintinos kraujo donorystės istorijoje suteikti Garbės donoro vardai. Šiuo metu Lietuvoje jau yra apdovanota 411 donorų.
Donorui, ne mažiau kaip 20 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 100 kartų plazmos, įteikiamas Donorystės žymūno pažymėjimas. Ne mažiau kaip 30 kartų neatlygintinai davęs kraujo ar 150 kartų plazmos donoras gauna Nusipelniusio donoro pažymėjimą.
Aukščiausias apdovanojimas – Garbės donoro vardas (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvaujančiam neatlygintinos donorystės veikoje.
Dovanoja unikalią vertybę
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alvyda Naujokaitė, kuri nuo pat iniciatyvos pradžios kuruoja neatlygintinos kraujo donorystės veiklą, sakė:
,,2006 metais, kai startavo Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo programa, ir 2012 metais, kai Europos kraujo aljanso padedami pasirašėme bendradarbiavimo kraujo donorystės srityje susitarimą su visomis suinteresuotomis šalimis, mažai kas tikėjo, kad mūsų šalyje turėsime tiek daug geranoriškų, taurių ir drąsių žmonių, dovanojančių unikalią vertybę – kraują, be kurio nepavyktų išgelbėti tūkstančių gyvybių! Jūs kartu su profesionalia ir entuziastinga Nacionalinio kraujo centro komanda padarėte stebuklą: jau pasiekėte 100 proc. neatlygintiną donorystę. Puikiai išlaikėte pilietiškumo ir solidarumo egzaminą ir tvirtai tikiu, kad šis pasiekimas bus tvarus.“
Ignė Klangauskienė, laikinai einanti VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pareigas, itin jautrioje kalboje dėkojo visiems donorams ir jų artimiesiems už jų indėlį gelbstint gyvybes ir linkėjo gero vakaro:
„Dar nėra išrastas būdas, galintis sudėtingų operacijų metu pakeisti žmogaus kraują – yra šimtai atvejų, kuomet sergančiojo gyvybę gali išgelbėti tik kraujo perpylimas. Tad jūsų neatlygintinai duodamas kraujas yra labai reikalingas sergantiems ar traumas patyrusiems žmonėms. Jūs gelbstite gyvybes. Būkite sveiki, laimingi, būkite ir toliau tuo nuostabiu pavyzdžiu mūsų visuomenei.“
Likimų įkvėpti
O vakaras tikrai buvo jaukus, jautrus, bet kartu ir linksmas, nes scenos profesionalai – Vytautas Rumšas, Česlovas Gabalis, Jeronimas Milius, Vytautas Lukočius ir orkestras „Vilniaus sinfonietta“ paruošė smagų muzikinį kokteilį, kuris, anot Vytauto Lukočiaus, turėtų padėti sparčiau gamintis raudoniesiems kraujo kūneliams. Nestigo renginio metu ir jautrių istorijų apie gerus darbus, kurie įkvepia. Savo patirtimi pasidalijo Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytoja Raminta Vilkevičienė – ne tik kaip gydytoja, kuri gydo ligonius, bet ir kaip pacientė, kuriai taip pat reikėjo donorų pagalbos. Apie donorystės svarbą, ypač onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, kalbėjo ir Labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ savanoris Linas Vasiliauskas.
Ne vienas nubraukė ašarą, kai į sceną padėkoti už išgelbėtą gyvybę pakilo Dovilija Jančiauskienė su savo paaugle dukra Deimante. Sergančiai Deimantei per trumpą laiką prireikė net 150-ies donorų kraujo. „Nėra tokių žodžių ir tiek, tiesiog noriu pasakyti „ačiū“ jums visiems, už išgelbėtą mano dukros gyvybę“.