Dar 2017 metais Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva” pradėtą kelią link valstybės pripažinimo vainikavo sėkmė.
Ketvirtadienį Seimas oficialiai suteikė šiai religinei bendrijai valstybės pripažinimą. Už tai numatantį nutarimą balsavo 64 Seimo nariai, 8 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė.
„Romuvai“ valstybės pripažinimas suteiktas, vadovaujantis Konstitucija, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu. Parlamentarai taip pat atsižvelgė į Teisingumo ministerijos išvadą, kurioje sakoma, kad „Romuva“ atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai. Joje pažymima, kad „Romuva“ Lietuvoje veikia 25 metus, jos mokymas ir apeigos neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir bendrai priimtoms moralės normoms.
„Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į Seimą kreipėsi dar 2017 m. gegužės 17 d. Tačiau parlamentui nesuteikus šiai bendrijai valstybinio pripažinimo statuso, 2019 m. ji kreipėsi į į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), primena ELTA.
2021 m. birželio 8 d. EŽTT nusprendė, jog Seimas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Po EŽTT sprendimo, 2023 m. rugsėjo 19 d. Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir Seimo nariai vėl valstybės pripažinimo jai nesuteikė.
Seimui pernai rudenį antrą kartą nesuteikus valstybės pripažinimo „Romuvai“, šį bendrija, manydama, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, antrą kartą kreipėsi į EŽTT.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad valstybė pripažįsta 9 tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
