Iš kone pusšimčio savivaldos rinkimuose dalyvavusių Lietuvos šeimų sąjungos (LŠS) narių į tarybas pateko vos keli, sako preliminarių duomenų jau sulaukęs organizacijos lyderis Raimondas Grinevičius. Sėkmė vykusiuose rinkimuose neaplankė ir jo paties. Kaip sako R. Grinevičius pats, Marijampolės savivaldybės tarybos nario posto jis negavo tik per plauką.
„Kas liečia mane, tai minimalių pastangų pritrūko. Jeigu „darbiečiai“ nebūtų perėję 4 proc. ribos, tai mes Krikščionių sąjungoje būtume dvi vietas gavę. Dabar likau antras pagal reitingavimą“,– sakė jis ir džiaugėsi, kad į Marijampolės tarybą su Krikščionių sąjunga pateko bendramintis Gediminas Akelaitis.
„Dabar mes turime savo atstovą, narį, kuris visas mūsų užduotis Marijampolėje įvykdys“, – džiaugėsi R. Grinevičius.
Taip pat tarybos nario mandatą Kauno rajone turės ir vienas iš LŠS lyderių Artūras Orlauskas. Su „valstiečiais“ rinkimuose dalyvavęs veikėjas į Kauno rajono tarybą pateko, tačiau pralaimėjo mero rinkimus. Galiausiai į Visagino savivaldybės tarybą su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pateko LŠS rėmėjas Sergejus Kotovas.
Tai, kad iš beveik pusšimčio narių sėkmės sulaukė vos keli, pasak R. Grinevičiaus, yra maža problema.
Mitingais bei aštria kritika dešiniųjų valdančiajai daugumai garsėjančio Lietuvos šeimų sąjūdžio lyderis tikina, kad, nepaisant visko, sumanymas LŠS nariams dalyvauti savivaldos rinkimuose kitų parijų sąrašuose – pasiteisino. Po nesėkmingai pasibaigusių savivaldos rinkimų R. Grinevičius akcentuoja – juk pirmiausia siekta „ne nuversti kalnus“, o paremti LŠS artimas partijas.
„Antra užduotis buvo dėti pastangas, kad į tarybas papultų kuo mažiau konservatorių, liberalų, „laisvės partijų“ ir kitų šiukšlių“, – teigė jis. Pasak jo, galima manyti, kad šis užmojis tam tikru lygiu realizuotas.
„Marijampolėje nė vienas Liberalų sąjūdžio narys nepapuolė į tarybą. Konservatoriai, kurie turėjo 6 vietas, gavo tik 4“, – teigė R. Grinevičius, pažymėdamas, kad panašų LŠS poveikį galima fiksuoti ir kitose savivaldybėse.
Galiausiai, neslėpė LŠS lyderis, dalyvavimas savivaldos rinkimuose atliko ir tam tikro testo funkciją. Bandyta suprasti tiek politinių oponentų strategijas, tiek ir identifikuoti kolegas, su kuriais toliau LŠS nepakeliui.
„Turėjome išsiaiškinti kuo galima ir kuo negalima pasitikėti. Per rinkimus tokių identifikavome, bet kol kas nevardiname. Yra įžvalgų dėl kai kurių nepatikimų partijų, nors jos ir opozicinės“, – sakė jis ir pridūrė, kad dabar LŠS brandins planus Seimo rinkimams.
Ragino balsuoti už LŠS narius
Prieš savivaldos rinkimus LŠS ragino gyventojus balsuoti už organizacijos narius kitų politinių partijų sąrašuose. Tokių sąrašų, kuriuose buvo LŠS priklausančių asmenų pavardės, galima rasti dešimtyje Lietuvos savivaldybių. Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Eltai tuomet sakė, kad toks sprendimas priimtas „paskaičiavus“, jog taip bus efektyviau.
„Mes paskaičiavome, kad dalyvaudami atskirai išeikvosime daugiau jėgų ir lėšų negu pasirinkę partijas, kurios atitinka Lietuvos šeimų sąjūdžio programą“, – vasario mėnesį teigė R. Grinevičius.
Jis akcentavo, kad siekti pozicijų savivaldoje, pavyzdžiui, steigiant naują komitetą – nėra paprasta. Esą valdžia priėmė tokius rinkimus reglamentuojančius įstatymus, kad Lietuvos šeimų sąjūdžiui mesti iššūkį tradicinėms partijoms kone neįmanoma. Todėl, tęsė LŠS lyderis, teko rinktis vertybiniu atžvilgiu organizacijai artimas partijas. Tarp tokių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tautos ir teisingumo sąjunga, Krikščionių sąjunga ir Regionų partija. Būtent šių partijų sąrašuose įrašyta kone pusšimtis LŠS priklausančių asmenų.
