Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje 2025 metams numatyta 240 mln. eurų, didžiausia dalis išlaidų bus skiriama finansuojant karinį mobilumą bei infrastruktūrą.
Šiems projektams iš fondo bus skiriama 90 mln. eurų, iš jų daugiausia – 60 mln. eurų – teks Susisiekimo ministerijai.
Kaip BNS nurodė nutarimo projektą rengusi Krašto apsaugos ministerija, šios lėšos bus nukreipiamos Vyriausybės Laikinojo solidarumo įnašo komisijoje apsvarstytiems valstybinės reikšmės karinio mobilumo keliams.
Maždaug 95 mln. eurų gaus ginkluotės sistemų ir priemonių įsigijimą vykdanti Gynybos resursų agentūra. Beveik 61 mln. eurų bus skiriamas įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti šiam kariniam vienetui reikalingą karinę infrastruktūrą.
Pasak KAM, šiemet lėšos bus skiriamos avansiniams mokėjimams už jau pasirašytus kontraktus atlikti.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė jau anksčiau skelbė, jog Lietuva dar šiemet atliks avansinį mokėjimą, kad tankus „Leopard“ gautų iki 2030-ųjų. Anot jos, siekis nuo kitų metų gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto leistų avansinius mokėjimus atlikti ir už kitą ginkluotę bei įrangą.
Tuo metu 35 mln. eurų iš Gynybos fondo bus skirti sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams, naudojamiems prieš priešo pajėgas, formuoti.
Pirmasis tokių priemonių parkas atidarytas praėjusių metų rugpjūtį. Šalyje planuojami 27 parkai civilinėse ir karinėse teritorijose.
Dar 39 mln. eurų bus dotuojami Infrastruktūros valdymo agentūrai. Kiek daugiau nei pusė jų bus skiriami kurti ir vystyti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados veiklai reikalingą civilinę ir karinę infrastruktūrą, kita dalis – karinio mobilumo projektams.
Vokietijos brigados infrastruktūra vystoma Rūdninkuose, Rukloje ir kitose šalies vietose, čia įrengiama įvairios paskirties karinė, poligonų ir logistinė infrastruktūra.
Anot KAM, pirmosios valstybės biudžeto lėšos į fondą bus pervestos vasario pabaigoje – kovo pradžioje.
Gynybos fondo lėšas skirsto iš ministrų, Vyriausybės kanclerio ir kariuomenės vado sudaryta taryba.
Kitąmet į fondą tikimasi gauti 325 mln. eurų, 2027 metais – 343 mln. eurų.
Dėl šio fondo sutarta pernai, siekiant padidinti gynybos finansavimą. Į jį patenka pajamos iš bankų solidarumo įnašo, padidinto pelno mokesčio tarifo, akcizų.
Į Gynybos fondą nuo praėjusių metų spalio 1-osios gali aukoti ir gyventojai. KAM duomenimis, šiuo metu surinkta beveik 80 tūkst. eurų.
