Paaiškėjus, kad Lietuvos medikų pasirengimu suteikti pirmąją pagalbą ekstremalių situacijų metu visiškai pasitiki tik du iš dešimties šalies gyventojų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina – iki 2027 metų numatyta apmokyti veikti krizės sąlygomis apie 6 tūkst. sveikatos sektoriaus specialistų.
„Šalies medikai nurodo, kad jiems labiausiai trūksta žinių ir praktinių įgūdžių teikti sveikatos priežiūros paslaugas ekstremaliųjų situacijų, krizių ir karo sąlygomis“, – Eltai raštu perduotame komentare nurodė ministerijos atstovai.
„Ši problema sprendžiama organizuojant specialius mokymus ir į medicinos studijų programas integruojant kritines kompetencijas, skirtas operatyviai ir koordinuotai teikti sveikatos priežiūros paslaugas mobilizacijos ar karo metu“, – tvirtino jie.
SAM teigimu, nuo 2024-ųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams mokymus vykdo Higienos institutas. Pastaruosiuose jau yra apmokyti 485 asmenys. Planuojama, kad šis skaičius sieks 1 tūkstantį.
Taip pat šiais metais ketinama pradėti mokymus, skirtus parengti 1,8 tūkst. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, atsakingų už ekstremaliųjų situacijų valdymą. Taip pat – 2,1 tūkst. asmens sveikatos priežiūros įstaigų Ekstremalių situacijų valdymo grupių narių.
Be to, ministerija primena, kad Lietuvoje formuojama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sertifikuota skubiosios medicinos pagalbos komanda.
„Ji taps PSO mobiliųjų komandų tinklo dalimi ir kartu su kitų šalių komandomis dalyvaus tarptautinės pagalbos misijose ir teiks pagalbą ekstremaliųjų situacijų atvejais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – nurodoma perduotame komentare.
SAM teigimu, semtis patirties gydant sunkias karo traumas Lietuvos medikai taip pat gali teikdami pagalbą Lietuvoje gydomiems Ukrainos kariams arba vykstant į savanoriškas misijas Ukrainoje.
ELTA primena, kad pirmadienį paskelbtas Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad Lietuvos medikų pasirengimu suteikti pirmąją pagalbą ekstremalių situacijų metu visiškai pasitiki tik 2 iš 10-ies šalies gyventojų.
Vasario pradžioje sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė taip pat pripažino, kad šalies sistema nėra pasirengusi karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms.
„Situacija, švelniai tariant, nėra gera. Pasiruošimas nėra tinkamo lygio. Dėl to sveikatos sistemos pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir karinėms grėsmėms yra vienas iš mūsų prioritetų“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ tikino sveikatos apsaugos ministrė.
Jos teigimu, itin daug dėmesio numatoma skirti infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, kompetencijų stiprinimui ir visos sistemos valdymo pasirengimui.
