Vakar pranešta, kad Kėdainiuose sugriuvo dalis avarinės būklės tilto. Jame atsivėrė skylė. Pirminiais duomenimis, įgriuvo tilto sija, nukentėjusiųjų nėra. Vis dėlto, tokia nelaimė vėl grąžino klausimus apie Panevėžio miesto ir rajono nuoskaudas – griūvančius ir avarinės būklės tiltus.
Netikėtos projekto korekcijos
Dar praėjusių metų rugsėjį, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna naujienų portalui JP aiškino, jog vienas pagrindinių 2023 metų darbų – atnaujinti tiltą Panevėžyje, per Nevėžio upę, Nemuno gatvėje. Tačiau dar didesnė dilema – kada bus tvarkomas pėsčiųjų tiltas netoli Bendruomenių rūmų, kuris nuo praėjusių metų pavasario buvo uždarytas, o šiuo metu judėjimas per jį vėl leidžiamas.
„Pėsčiųjų tiltas jau seniai turi rangovą, bet ten – kita situacija. Atliktos ekspertizės, įvairūs bandymai, kurie parodė, kad remonto tilto reikės kur kas daugiau, nei manyta. Projektuotojai rengia darbus, kuriuos reikės padaryti, norint sutvarkyti tiltą, mat jį tvarkant pasimatė kitos problemos. Taigi, projektas tobulinamas. Rangovas paskaičiuos, kiek tai papildomai kainuos. Čia ir yra problema, kad tiltą projektuoti gali pagal tai, kaip jis atrodo iš išorės, tačiau, pradėjus remontus, paaiškėja, kad bėdų yra kur kas daugiau. Tai gali nutikti ir su Nemuno g. tiltu. Visgi, tikimės, kad taip nebus“, – sakė T. Jukna.
Planuojama, kad pėsčiųjų tilto darbai bus baigti iki rugsėjo mėnesio.
„Tikimės, viskas bus pagal planą. Vis dėlto, yra variantas, kad naujo tilto statybos gali atsieiti pigiau nei senojo remontas. Tad čia jau būtų naujas, netikėtas planas. Kol kas vyksta skaičiavimai, kiek kainuos A. Jakšto gatvėje esančio pėsčiųjų tilto remontas“, – teigė vyras.
Na, o Nemuno g. tiltą planuojama pradėti tvarkyti dar šiais metais.
„Kada tiksliai, pasakyti negaliu, nes pirmiausiai turi įvykti pirkimai. Jie jau yra paskelbti. Šiuo metu, turime projektą ir patvirtintas lėšas“, – aiškino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Ieško sprendimų
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Rimas Samkus pabrėžė, kad Panevėžio rajono keliai ir tiltai yra dviejų rūšių: valstybinės ir vietinės reikšmės.
„Valstybinės reikšmės tiltai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Būtent toks yra Krekenavoje esantis tiltas, kuris išties yra prastesnės būklės. Tačiau Savivaldybė neturi jokios galios jį tvarkyti. Na, o vietinės reikšmės tiltai yra pastatyti valstybės lėšomis, tad jie irgi yra valstybės nuosavybė. Vis dėlto, jei seniūnas pastebi, kad tilto būklė bloga ar kažkas nutiko, jis gali kreiptis į Savivaldybę ir tuomet ieškome sprendimų. Na, o kas lemia, kad tiltų būklė blogėja? Atsakymas – gyvenimas. Bėga laikas, žmonės jau nebe su arkliais keliauja, tad didelės automobilių apkrovos, gausus transporto srautas, oro sąlygos – viskas turi įtakos tiltų būklei“, – komentavo valdininkas.
Daugiausiai tiltų Lietuvoje
Tuo tarpu Panevėžio rajono administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė atskleidė, kad Panevėžio rajonas yra daugiausiai tiltų turintis rajonas visoje Lietuvoje.
„Savivaldybė patikėjimo teise valdo 90 tiltų, kurie iš tiesų priklauso valstybei. 12 iš jų jau rekonstruoti, sutvarkyti per įvairius paskutiniųjų metų projektus. Šiais metais, deja, valstybė nenumatė lėšų tiltų rekonstrukcijai, tad ir tvarkyti jų galimybės neturime. Likę 78 tiltai yra patenkinamos būklės. Iš jų vieni yra labiau susidėvėję, kiti – mažiau. Avarinės būklės tiltų – nėra, tačiau dauguma jų nėra geros būklės“, – dėstė ji bei pridūrė, kad minėti 12 tiltų buvo tvarkyti ne tik iš valstybės, bet ir iš Savivaldybės lėšų.
Vieno tilto sutvarkymas Savivaldybei atsiėjo nuo 50 iki 100 tūkst. eurų.
Visgi, Z. Bakanienė paminėjo, kad, jei netikėtai atsirastų tiltas, kurio būklė taptų avarinės būklės, Savivaldybė skubiai imtųsi jo tvarkyti ir nelauktų lėšų iš valstybės, nes tai per ilgai užtruktų. Taip pat Žemės ūkio skyriaus vedėja pabrėžė, kad. jei, vis dėlto, valstybė numatytų lėšas tiltams, jų tvarkymas būtų prioritetinės reikšmės.
„Na, o kol tokių situacijų nėra, darome smulkius remontus, pavyzdžiui, sutvarkome tilto turėklus, nudažome juos, užlopome kelio skyles ir pan.“, – sakė valdininkė.
Panevėžio miesto tiltų istorija
Tuometėje Tilto (dabar Smėlynės) gatvėje tarp Naujojo Panevėžio ir Smėlynės priemiesčio 1917 m. vokiečių okupacinė valdžia buvo pradėjusi statyti naują tiltą, bet įrengė tik atramas. Čia anksčiau stovėjo medinis tiltas. 1925 m. balandžio 9 d. miesto valdžia su tiltų inžinieriumi Pranu Markūnu po įvykusio konkurso sudarė naujo tilto statybos darbų sutartį.
Tilto projektui P. Markūnas pasirinko fermų sistemą, kurią sudarė trys parabolinės arkos su stygomis. Gelžbetoninių arkų angos buvo po 25,6 m pločio, aukštis – 5 m, tilto bendras plotis – 8 m, ilgis – 76,8 m. Važiuojamosios dalies plotis buvo 4,9 m, jos šonuose įrengti du šaligatviai po 1,1 m. Tilto arkoms atremti panaudotos 1918 m. vokiečių paliktos betoninės atramos.
Tiltas buvo pavadintas „Laisvės“ vardu. Jis buvo gražios išvaizdos, dažnai fotografuojamas miesto panoraminiams atvaizdams, asmeninių nuotraukų albumams.
Išaugus transporto skaičiui ir įvairovei, 1961 m. buvo išplatinta gatvė, todėl „Laisvės“ tiltas buvo per siauras praleisti padidėjusį eismą ir buvo nugriautas. 1964 m. jo vietoje pastatytas daug platesnis, visiškai kitos konstrukcijos tiltas.
Kitas Panevėžio tiltas – Respublikos gatvėje, kuri jungia miesto centrą su geležinkelio stotimi, buvo pastatytas jau prieš 1914 m. Jis buvo medinis ant geležinių sijų ir mūrinių atramų. 1925 m. medinė važiuojamoji dalis pakeista geležbetoniniu perdengimu ant senų atramų. Tiltas 3 angų, balkinis, bendro ilgumo 42,0 m (su ramtų sparnais), angos po 11,2 m; važiavimas viršum, gatvė 7,7 m, du šaligatviai po 1,9 m, bendras platumas 11,5 m; aukštis 4,5 m; laisva anga 30 m. Perdengimą projektavo inž. P. Markūnas; kaštavo jis 33 250 lt. (neskaitant atramų ir geležinių sijų). Tiltas pavadintas „Respublikos tiltu“.
Tuomet projektuotos tilto perdangos iki šių dienų neišliko: tiltas Antrojo pasaulinio karo metais buvo susprogdintas. Naujasis suprojektuotas 1966 metais, o jau po dvejų metų miestas turėjo modernų 50 metrų tiltą, kuriuo važinėjama iki šiol. Nemuno gatvės tiltas statytas 1976 metais, dar po trejų metų – ir J. Biliūno gatvėje. Tuo metu pastarasis buvo moderniausias tiltas mieste.
