Premjerė nekomentuoja naujausių Lietuvos banko (LB) ekonomikos prognozių, nes jose pasigenda pagrindinio scenarijaus. Ingrida Šimonytė sako, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis.
„Nežinau, kuo skiriasi skirtingų scenarijų prielaidos, nes Vyriausybei paprastai tenka apsispręsti ne dėl trijų scenarijų o dėl tam tikro centrinio (…). Nežinau, ką centrinis bankas laiko labiausiai tikėtinu scenarijumi“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė premjerė, komentuodama LB parengtus tris scenarijus, kaip šiemet galėtų vystytis šalies ekonomika.
I. Šimonytė teigė, jog siūlydama antiinfliacines priemones, o kartu ir biudžeto peržiūrą, Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis.
„Šiuo atveju aš lauksiu, kol savo projekcijas atnaujins Finansų ministerija, kuri tai padarys kitą savaitę, pagal tai bus atnaujintos makroekonominės projekcijos, taip pat ir biudžeto, o pagal tai bus teikiami Vyriausybės pasiūlymai dėl to, kokių sprendimų reikėtų, kad infliacijos pasekmės būtų amortizuotos toms socialinėms grupėms, kurioms jos yra skaudžiausios“, – sakė premjerė.
LB prognozuoja, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti iki 2,7 proc., šoko scenarijaus atveju – iki 0,4 proc., o dar blogesniu scenarijumi BVP gali trauktis 1,2 procento.
Pernai gruodį centrinis bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 3,6 procento.
Pasak LB, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 10,5 proc., o ne 5,1 proc., kaip manyta iki šiol.
