I. Šimonytė: krašto gynybą būtina finansuoti ne tik skolinantis

AutoriusDominykas Datkūnas (ELTA)
Fotolrt.lt
I. Šimonytė.

Vykstant diskusijoms kaip iki 2030-ųjų rasti papildomų lėšų krašto gynybos finansavimui, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė teigia, būtina mąstyti ne tik apie skolinimąsi, bet ir apie alternatyvias nacionalines pajamas. Tarp parlamentarės siūlymų – galimybė ūkininkams išsipirkti valstybinės žemės sklypus ir dalies valstybinių įmonių listingavimas akcijų biržoje.

„Turbūt kaip visada, čia yra dermė skolinimosi ir kažkokių mokestinių pajamų. Procesą mes esame inicijavę dar buvusios Vyriausybės laikais, pavyzdžiui, galimybę išsipirkti valstybinės žemės sklypus Lietuvos ūkininkams (…) ir ten suma yra tarp 1 mlrd. ir 1,5 mlrd. eurų, kurią galima surinkti tiems pirkiniams“, – „Žinių radijui“ kalbėjo I. Šimonytė.

„Yra idėjų ir listinguoti tam tikras valstybines kompanijas, bet žiūrint į tai, ką ši valdžia kalba apie „Ignitis“ delistingavimą, atrodo, kad šie pasiūlymai yra tarpusavyje priešingi“, – svarstė ji.

Politikė teigė, jog šiuo metu trūksta aiškumo, dėl gynybos finansavimo kėlimo terminų. Taip pat ji nuogąstavo, kad valdantieji svarsto papildomas lėšas rinkti tik skolinimosi būdu.

„Mes susitiksime su ministru pirmininku kitą savaitę ir bandysime suprasti link kur gravituoja mintis. Kol kas iš to, ką aš girdžiu, atrodo, kad mintis gravituoja niekur kitur tik ties galimybe pasiskolinti“, – sakė I. Šimonytė.

„Ar pasiskolinsi iš Lietuvos žmonių, kitų žmonių, ar iš Europos Sąjungos, vis tiek tai bus skola ir tą skolą reikės aptarnauti, o už ją reikės mokėti palūkanas. Čia yra didelė suma ir tų palūkanų suma bet kokiu atveju būtų ženkli. Ji suvalgytų mūsų nacionalines pajamas“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba  (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

G. Nausėda: europinės lėšos gynybai priklausys nuo visos ES, reikės A. Kubiliaus indėlio

JP Redakcija

N. Mačiulis: dabartinėmis sąlygomis geriau skolintis, o ne deginti valiutos ir kitus rezervus

JP Redakcija

Prezidentūros siūlymai gynybai finansuoti ekonomistams kelia klausimų: abejoja idėja pasitelkti ILTE

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads