Viešojoje erdvėje pasigirstant kritikai negalios reformai, prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikisi, kad jos neištiks švietimo reformos lemtis. Anot jos, šalies vadovas su socialinės apsaugos ir darbo ministru Vytautu Šilinsku aptarė problemą, kad reformos tikslai gali būti nepasiekti dėl netinkamo įgyvendinimo, tad artimiausiu metu planuojamos korekcijos šiuo klausimu.
„Prezidento žmonių su negalia gerovės klausimai yra labai svarbūs ir mes labai atidžiai stebime, kas vyksta. Ir šalies vadovas tikisi, kad negalios reformos neištiks liūdnai pagarsėjusių švietimo reformų likimas, kuomet tinkamai neparengtas įgyvendinimo mechanizmas ir kada diskredituojama pačios reformos idėja ir tikslai“, – „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
„Šiuo atveju tikrai prezidentas kalbėdamas su ministru labai aiškiai išsakė šį lūkestį ir norą, kad būtų imtasi labai rimtai negalios reformos įgyvendinimo priežiūros ir būtų imtasi reikiamų korekcijos veiksmų. Nes visos sistemos turi veikti naudingai. Ir manau, kad artimiausiu metu matysime koreguojančių veiksmų“, – tikino ji.
ELTA primena, kad 2024 m. pradžioje įsigaliojo negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija.
Šiais pakeitimais siekta labiau atsižvelgti į individualius asmens poreikius ir suteikti pagalbą, kuri leistų dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse. Taip pat sumažinta medicininių kriterijų įtaką, taip supaprastinus negalios nustatymo procesą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigė, įvykdžius reformą visoms amžiaus grupėms turėtų būti bendri medicininiai kriterijai, atsiras mobilios komandos, kurios vyks į asmens gyvenamąją vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį.
Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Anksčiau vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) buvo reorganizuota į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ši agentūra atsakinga už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas.
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš jų tik 34 proc. pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis. Kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, o daugiausia darbingo amžiaus žmonių turi vidutinę negalią (46 proc.).
