Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga (PKŽNS) įgyvendina projektą, kuris prasidėjo 2022 m. rugpjūtyje, o baigsis šių metų spalio mėnesyje.
Pagrindinis projekto tikslas – fizinių apribojimų turintiems asmenims sudaryti tinkamas sąlygas ir galimybes siekti fizinio tobulėjimo, suteikti individualiai pritaikytas sporto paslaugas ir žinias tam, kad įgalinti ir išugdyti kasdienio fizinio aktyvumo įpročius, pakelti sveikatos raštingumo lygį, suformuoti jų pozityvios sveikatos elgsenos pokyčius, kurie prisidės prie sveikatos netolygumų mažinimo.
Projekto dalyviai – senjorai, neįgalieji bei jų šeimų nariai. Į projekto veiklas planuota įtraukti 70 asmenų, bet dalyvavo 122. Fizinio aktyvumo pratybose planuota dalyvių 40, bet sudalyvavo 95, o dalyvių skaičius sporto stovyklose turėjo būti 40, tačiau sudalyvavo 66.
Sudarė palankias sąlygas sportuoti
PKŽNS vadovas Jonas Dumša teigė, kad projektas aktualus ir svarbus.
„Siekėme, kad projekto veiklose galėtų dalyvauti mažiau galimybių turintys, bet norintys užsiimti aktyvia jiems prieinama ir patinkančia sportine veikla asmenys, nepriklausomai nuo amžiaus, fizinės ar psichoemocinės sveikatos.
Be to, sudarėme palankias sąlygas vystyti ir plėtoti suaugusių negalią turinčių asmenų fizinį aktyvumą, sumažinome fizinį neveiksnumą, paskatinome nuolat užsiimti aktyvia fizine veikla. Projekto veiklos vyko neįgaliesiems fiziškai pritaikytoje aplinkoje, o veiklas padėjo vykdyti specialistai, turintys patirties darbo su neįgaliaisiais“, – aiškino J. Dumša.
Organizuoti individualus užsiėmimai
Pasak neįgaliųjų organizacijos vadovo, kadangi projekto dalyvių fizinis pajėgumas labai skirtingas, organizuotos individualios treniruotės.
„Tokios treniruotės ypatingai naudingos tiems, kurie tik pradeda sportuoti, stokoja motyvacijos ar turi išskirtinių poreikių. Kiekvienas dalyvis buvo specialisto apmokytas, todėl įgijo tinkamų žinių, nuo ko pradėti ir kokius atlikti pratimus, išmoko taisyklingai, saugiai, patikimai ir veiksmingai atlikti pratimus treniruotės metu. Projekto pagalbininkai turi kineziterapinį išsilavinimą. Jie įvertina dalyvio fizinius pajėgumus, lūkesčius, anatomines galimybes, esamus sutrikimus ar buvusias traumas, mobilumo lygį, jėgą, ištvermę ir kitus fizinius rodiklius ir sudarė individualų pratimų planą su tam asmeniui skirta treniruočių eiga ir tempu, bet ir apmokė teisingai atlikti pratimus. Projekto dalyviams buvo sudaryta planų vykdymo stebėsena ir maždaug kas 6 mėnesius įvertino pasiektus rezultatus, išsiaiškino kaip sekasi asmeniui sportuoti, kas pavyko, kas nepavyko, kas pasikeitė“, – pasakojo J. Dumša ir teigė, kad pagal pasiektus rezultatus ir pokyčius, individuali programa buvo koreguojama, tęsiama arba išsikeliami nauji sporto tikslai ir toliau efektyviai siekiama juos įgyvendinti.
Vykdė sportuojančiųjų stebėseną
PKŽNS vadovo nuomonė specialisto atliekama rezultatų stebėsena ir sudarytos sporto programos korekcija padėjo greičiau pasiekti norimų rezultatų, o teigiami rezultatai papildomai motyvavo užsiimti sportine veikla.
„Poveikis – pagerėjusi sveikata, padidėjusi judesių amplitudė ir ištvermė, tuo pačiu išsaugotas ar padidėjęs savarankiškumas, pagerėjusi fiziologinė ir psichologinė būklė, susiformavęs įprotis sportuoti kasdien. Toks sporto užsiėmimų planavimas suteikia nuoseklumo, padeda racionaliau išnaudoti jėgas, atpažinti bei laiku užkirsti kelią klaidoms, traumoms ir suteikia galimybę realizuoti savo gebėjimus ir nuolat tobulinti fizines galimybes“, – svarstė J. Dumša.
Surengtos fizinio aktyvumo stovyklos
J. Dumša pasidžiaugė, kad projekto dalyviams buvo organizuojamos 6 dienų fizinio aktyvumo stovyklos „Landšafto terapijos ir rekreacijos centre“ Monciškėse, Klaipėdos rajone.
„Jos skirtos asmenims, turintiems fizinę negalią. Veiklose dalyvavo ir labai sunkią negalią turintys asmenys, todėl galėjo dalyvauti ir juos lydintys asmenys. Kiekvieną dieną užsiėmimai vyko po 6 val., kurie buvo organizuojami ir grupiniu būdu, ir individualiai, ugdant dalyvių praktines ir teorines fizinio aktyvumo kompetencijas ir motyvuojant leisti laisvalaikį fiziškai aktyviai. Kadangi stovyklas vykdėme gegužės ir rugsėjo mėnesiais, tai vienos jų buvo labiau orientuotos į fizinį aktyvumą lauke, o kitos į fizinį aktyvumą patalpose“, – pasakojo PKŽNS vadovas ir tęsė:
„Stovyklų metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti ir išbandyti įvairius sportinius žaidimus: badmintoną, stalo tenisą, bočią, šaudymą iš lanko, šratasvydį, diskgolfą, smiginį, biliardą, šachmatus, šaškes, orientavimosi sportą, šiaurietišką ėjimą, kad dalyviai atrastų sau tinkančią ir patinkančią sportinę veiklą, susidomėtų įvairesniais fiziškai aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdais.
Stovyklose dalyvavo ir savanoriai, kurie padėjo vykdyti veiklas ir rūpinosi dalyviais.“
Stinga programų ir priemonių
PKŽNS pirmininkas mano, kad Lietuvoje vis dar stinga programų ir priemonių, kurios neįgaliems asmenims padėtų aktyviau įsitraukti į sporto, fizinio aktyvumo ir rekreacijos veiklas.
„Be to, trūksta ir sporto klubų, kurie būtų pritaikyti fizinę negalią turintiems asmenims, taip pat kvalifikuotų trenerių, turinčių patirties dirbant su neįgaliaisiais. Mūsų organizacija, vykdydama šį projektą, sukūrė tinkamas fizines sąlygas, nes projekto veiklos vyko neįgaliesiems fiziškai pritaikytoje aplinkoje, tad net ir sunkią fizinę negalią turintys asmenys galėjo sportuoti ir stiprinti savo sveikatą, nes projekto veiklas vykdė specialistai, turintys nemažai patirties darbo su neįgaliaisiais srityje“, – dalijosi mintimis J. Dumša.
