Pirmasis Maisto tarybos posėdis įvyks vasario 20 d., o išvados galimai bus pateiktos jau pavasarį, sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Anot jo, tarybos darbas prasidės nuo kainų pasiskirstymo maisto prekių tiekimo grandinėje analizės.
„Pirmąjį Maisto tarybos posėdį šiuo metu planuojame vasario 20 d.“ – antradienį žurnalistams teigė I. Hofmanas.
„Tarybos darbas apimtų baigtinio sąrašo, apimančio pagrindinių ir labiausiai vartojamų. maisto prekių kainos pasiskirstymo analizę. Tai mėsa, pienas bei kruopos, kiti grūdiniai produktai“, – aiškino jis.
Anot ministro, taryba rinksis bent kartą į metų ketvirtį.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Maisto taryba vienys 27 įvairių sričių atstovus. Kaip aiškino I. Hofmanas, tarybą sudarys valstybės institucijų, žemės ūkio sektoriaus, pramonininkų ir prekybininkų atstovai.
„Vienas iš tikslų yra socialiniu dialogu pagrįstas bendradarbiavimas tarp visų grandinių“, – sakė I. Hofmanas.
Ministro teigimu, tinkamas maisto prekių kainos pasiskirstymas yra svarbus klausimas siekiant užtikrinti teisingą kompensaciją žemdirbiams už jų darbą.
„Mes turime užtikrinti ir mūsų žemdirbiams tinkamą atlygį“, – sakė I. Hofmanas.
„Kai rinkose krinta kainos, dažniausiai tai nurašoma pačiai silpniausiai grandžiai – ūkininkams“, – tvirtino jis.
Paklaustas, ar naujoji institucija nedidins biurokratijos, I. Hofmanas tvirtino, kad bendradarbiavimas su gamintojais ir perdirbėjais kaip tik turėtų mažinti teisines apkrovas.
„Sakyčiau, kad biurokratijos didinimas yra tada, kai valdžia įkuria biudžetines įstaigas, kurios išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų ir kuria tvarkas, kurios trukdo verslui ar ūkinei veiklai. O čia kaip tik ateis iš asociacijų ir gamintojų pastabos“, – kalbėjo jis.
„Visi dalyvaujantys Maisto taryboje dalyvauja savanoriškai“, – paklaustas, kiek tarybos išlaikymas kainuos valstybei, teigė I. Hofmanas.
Kaip antradienį pranešė ŽŪM, taryba vykdys nuolatinę maisto sektoriaus rinkos stebėseną, vertins jos rezultatus ir siūlys sprendimus, prisidedančius prie prekių kainodaros skaidrumo. Taip pat institucija savo iniciatyva ar Vyriausybės prašymu svarstys teisės aktų maisto sektoriuje projektus, teiks išvadas ir rekomendacijas.
Anot institucijos, po 4 atstovus taryboje turės Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir Žemės ūkio rūmai. Po vieną atstovą turės Vyriausybės kanceliarija, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, Žemės ūkio duomenų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimų vystymo institutas.
Po vieną vietą Maisto taryboje taip pat teks Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, mėsos perdirbėjų, Prekybos įmonių ir paukštininkų asociacijoms bei asociacijai „Lietuvos maisto pramonė“ ir Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“.
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK), Vartotojų teisių apsaugos taryba, Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ naujojoje taryboje irgi turės po vieną atstovą.
Vyriausybė Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) suformuoti Maisto tarybą įgaliojo iki sausio 29 d. Numatoma šios institucijos funkcija – nuolat stebėti maisto kainų pokyčius bei informuoti Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kai fiksuojamas nepagrįstas jų augimas.
Kaip anksčiau teigė premjeras Gintautas Paluckas, Maisto taryba rūpinsis kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebės importo konkurenciją su vietos produkcija.
I. Hofmanas yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.
