Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas neigia atsistatydinančių nepriklausomų „Lietuvos žirgyno“ valdybos narių kaltinimus spaudimu. Politiko teigimu, į prokuratūrą dėl žirgyno veiklos kreiptasi kylant įtarimui dėl bendrovės Riešės padalinio finansinės situacijos.
„Jokio spaudimo aš niekam nedariau ir čia yra manipuliuojama“, – žurnalistams penktadienį sakė I. Hofmanas.
Taip jis reagavo į žirgyno valdybos pirmininko Juozo Rimkevičiaus aiškinimus, kad ministerijai nepavaldūs valdybos nariai iš pareigų trauktis ketina dėl sudarytų nepakenčiamų darbo sąlygų ir ministerijos siekio paveikti valdybos darbą.
ŽŪM penktadienį Eltai patvirtino, kad atsistatydinimo prašymus pateikė visi trys nepriklausomi valdybos nariai – pirmininkas, taip pat valdybos nariai Lina Šiumetė ir Evaldas Pocevičius.
Dar ketvirtadienį ministerija pranešė, kad atsistatydina ir abu jos deleguoti žirgyno valdybos nariai – Andrius Burlėga ir Ignas Kišvinas.
Šią savaitę ŽŪM taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusios „Lietuvos žirgyno“ direktorės Felicijos Kelmickaitės galimai korupcinės veiklos. Buvusi žirgyno vadovė jos pačios prašymu valdybos atstatydinta dar trečiadienį.
I. Hofmano teigimu, poreikis kreiptis į teisėsaugą iškilo siekiant tinkamai išsiaiškinti, kodėl „Lietuvos žirgyno“ finansiniai rezultatai yra prastesni, lyginant su žirgyno padaliniais Dusetose bei Pagėgiuose.
„Taip, yra ten problemų. (…) Yra rimtas pagrindas galvoti, kas yra negerai, kokios to priežastys, kodėl tai buvo nuslepiama ir kodėl būtent Vilniaus padalinys (…) iš trijų padalinių dirbo nuostolingai“, – pažymėjo ministras.
Generalinė prokuratūra Eltai patvirtino gavusi ir priėmusi ŽŪM skundą.
ŽŪM kreipimesi prašoma pradėti tyrimą dėl žirgyno veiklos pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo.
Nurodoma, kad buvusi „Lietuvos žirgyno“ vadovė be valdybos žinios nusprendė pradėti pasirengimą žirgyno padalinio Riešėje, Vilniuje pardavimo procesui. Tuo metu pačioje valdyboje sprendimų dėl to, ar bus atsisakoma būtent žirgyno Vilniaus padalinio, o ne Nemuno ar Sartų, dar nebuvo.
Taip pat teigiama, jog F. Kelmickaitė galimai protegavo bendrovę „Topokada“, su kuria praėjus tik kiek daugiau nei mėnesiui nuo naujosios vadovės atėjimo – balandžio viduryje – „Lietuvos žirgynas“ sudarė 9 tūkst. eurų vertės sutartį, kuria bendrovė įsipareigojo parengti žemės sklypų Riešėje formavimo pertvarkymo projektą, ruošiantis šio žirgyno padalinio pardavimui.
Projektas, ŽŪM teigimu, buvo pradėtas rengti jau gegužę, kai žirgyno valdyba apie planus atsisakyti Riešės filialo sužinojo tik po kelių mėnesių, rugpjūčio pabaigoje.
Ministerija pabrėžia, kad sudarant sutartį taip pat galėjo būti padaryta viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.
Ministerijos deleguoti žirgyno valdybos nariai skelbė besitraukiantys įvertinę susiklosčiusias aplinkybes, išsiskyrus jų ir kitų valdybos narių nuomonėms dėl bendrovės valdymo, veiklos rezultatų.
Kovo 7 d. yra šaukiamas neeilinis „Lietuvos žirgyno“ akcininkų susirinkimas, į kurio darbotvarkę įtrauktas valdybos atšaukimo klausimas.
Visgi kol kas esamos valdybos įgaliojimai galioja iki birželio pabaigos.
