Grupė signatarų, ambasadorių, politologų ir visuomenininkų viešai kreipiasi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Lietuvos politikus, ragindami nutraukti nesutarimus, ieškant kandidato į Europos komisarus. Laišką pasirašiusiųjų teigimu, Lietuva privalo siekti, kad jos siūlomas politikas būtų pajėgus varžytis dėl valstybei reikšmingo posto. Tokiais, anot laiško autorių, galėtų būti plėtros, kaimynystės, vystymosi pagalbos ar gynybos krypčių EK portfeliai.
„Kova už Ukrainos laisvę, produktyvios derybos su ES kandidatėmis, ES įtakos plėtra pasaulyje, kaip atsvara Rusijai ir Kinijai, yra gyvybinis Lietuvos interesas“, – teigiama viešai šalies vadovui ir politikams skiriamame laiške.
Viešą laišką pasirašė kelios dešimtys įvairių sričių atstovų: ambasadorius Vytautas Ališauskas, signatarai Arūnas Degutis, Albinas Januška, Petras Vaitiekūnas, Gediminas Šerkšnys, Vytautas Plečkaitis ir Česlav Okinčic, taip pat Pramonininkų asociacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, „the Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas Maksimas Milta, tinklaraštininkas Ričardas Savukynas, politologai Virgis Valentinavičius ir Giedrius Sakalauskas ir kiti.
„Asmeniniai interesai, antipatijos ar nuoskaudos neturėtų laimėti prieš valstybės interesus, pagaliau siekiant, kad Europos Komisijoje iš Lietuvos būtų deleguotas pareigūnas, dirbantis užsienio politikos srityje. Jau esame tam subrendę“, – rašo laiško autoriai.
Pabrėžiama, kad komisaro skyrimas neturėtų tapti vien tik politinės kovos įrankiu. Dėl to išsakoma kritika ir prezidentui G. Nausėdai, raginant dėl atstovo EK ieškoti bendro sprendimo su Vyriausybe ir valdančiaisiais.
„Lietuvoje nuo 2004 metų jau yra susiklosčiusi tradicija, kad tuometinė Vyriausybė ir valdančioji dauguma siūlo savo kandidatą į EK. (…) Gali atrodyti, kad šiandien iš Vyriausybės siekiama atimti šią funkciją. Taip neturėtų būti“, – teigia visuomenininkai.
„Be abejo, ir politinės opozicijos, ir Prezidento siūlymai yra svarbūs ir į juos, kiek įmanoma, reikėtų atsižvelgti, tačiau visas skyrimo procesas neturi tapti reikšmingu tik dėl politinės kovos, neturi faktiškai vilkinti ir riboti Lietuvos galimybių laiku pateikti ir remti savo kandidatą“, – įsitikinę laiško autoriai.
Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje netyla kalbos dėl Lietuvos kandidato į EK. Daugiausiai diskusijų kyla dėl užsienio reikalų ministro galimybių užimti eurokomisaro pareigas. Nors jo kandidatūra oficialiai nėra pateikta, politiniuose užkulisiuose kalbama, jog būtent jį konservatoriai matytų eurokomisaro pareigose. Visgi tiek dalis valdančiųjų, tiek opozicija bei prezidentas turi abejonių, ar konservatorių lyderis būtų tinkamas europinėms pareigoms.
Kaip potenciali eurokomisarė minėta ir premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji noro vykti į Briuselį nerodo.
ELTA primena, kad įtakingas leidinys „Politico“ neseniai paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių kaip Lietuvos atstovas yra minimas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos klausimais. Visgi, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai abejoja, ar tokia kandidatūra sulauktų palaikymo šalies viduje.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
