Biržuose atminties eisena paminėtos holokausto 75-osios metinės. Eisenos dalyviai pakartojo kelią, kuriuo 1941-aisiais vokiečiai vedė sušaudyti žydus, kurie tuo metu sudarė pusę Biržų gyventojų.
Atminimo eisena žygiavo pro žydų gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus – senelių namus, religinę mokyklą, sinagogą. Kartu su diplomatais, žydų rabinais iš Lietuvos ir užsienio, visuomenės veikėjais atminimo keliu ėjo ir paskutinio Biržuose gyvenusio žydo duktė. Šiuo keliu vesti sušaudyti ir jos seneliai.
„Jaučiu susijaudinimą ir kartu jaučiu džiaugsmą, kad žmonės saugo tą atminimą. Bet kartu jaučiu rūpestį, jog, ko gero, tas atminimas ir supratimas mažėja“, – teigė biržietė Leta Vainorienė.
„Kai pagalvoji, suvoki, jog tai buvo didelė tragedija: gyvi žmonės buvo išžudyti. Darosi labai baisu. Tikiuosi, kad tokie renginiai neleis pasikartoti panašiai tragedijai“, – sakė šiaulietis Aleksandras.
Eisenos dalyviai aplankė ir vienas seniausių Lietuvoje žydų ir karaimų kapines. Jose – per 2000 paminklų. Per kelerius metus biržiečių ir tarptautinio projekto dalyvių kapinės sutvarkytos, iššifruota dalis pavardžių. Malda ir muzika pagerbiamas čia palaidotųjų atminimas.
Pirmą kartą į Biržus atvyko JAV ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis ir Niujorko miesto Bruklino sinagogos vyriausiasis rabinas. Iš Biržų kilę jų protėviai.
„Svarbu prisiminti ne tik tuos tragiškus įvykius, bet ir lietuvius, padėjusius žydams, juos slėpusius ir maitinusius, prisiminti jų herojiškus poelgius“, – sakė JAV diplomatas Howardas T. Solomonas.
„Čia būdamas jaučiuosi tarsi dalelė savo gausios šeimos, gyvenusios Biržuose. Čia būdamas dar labiau sutvirtinsiu su jais ryšius, o išvažiuodamas jausiuosi didžiulės šimtmečius siekiančios grandinės neatsiejama dalimi“, – teigė rabinas Marvinas Schneideris.
1941-aisiais Biržuose gyveno per 3000 žydų, rugpjūčio 8-ąją šalia miesto esančiame miške jų sušaudyta apie 2400, iš jų – 900 vaikų.
„Čia buvo mokyklos ir sinagogos, virė gyvenimas, kaip ir kiekviename žydiškame štetle. Jie gyveno pilnavertį gyvenimą. Kaip girdėjote, finansavo ir paminklo nepriklausomos Lietuvos kovotojams statymą“, – pasakojo eitynių organizatorius Sania Kerbelis.
Žydų mirties kelią pažymėjo 2400 žvakučių. Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos Lietuvoje buvo nužudyta apie 195 tūkst. žydų, karo pabaigos sulaukė tik apie 10 proc. gyvenusiųjų šalyje.
