Panevėžyje gyvenanti Oksana Barauskienė savo atsidavimu darbui gali nustebinti ne vieną. Moteris jau 11 metų yra apsaugos darbuotoja ir tikina, kad jaučiasi atradusi save ir kasdien su didžiausiu malonumu keliaujanti į darbą. Ne paslaptis, kad šios pareigos reikalauja daug atsakomybės, tačiau Oksanai dėl to nekyla sunkumų, o visai neseniai moteris net išgelbėjo žmogaus gyvybę.
„Gyvenime esu labai turtinga, turiu du sūnus, mylimą darbą bei nuostabius kolegas. Taip pat esu ketvirto kurso studentė ir greitu metu įgysiu socialinės darbuotojos specialybę. Anksčiau gyvenau Airijoje, tačiau norėjosi sugrįžti į savą kraštą ir parvykus, be abejo, reikėjo kuo skubiau susirasti darbą“, – pasakoja Oksana.
Kaip atrodo darbo diena?
Moteris tikina, kad grįžusi į Lietuvą užsibrėžė tikslą – įgyti pasirinktą profesiją, tačiau Oksana neslepia, jog artimų ateities planų būtų socialine darbuotoja neturi, kadangi dabartinė apsaugos darbuotojos veikla jai ypač įdomi.
„Nors apsaugos darbuotoja per 11 metų teko dirbti įvairiose vietose, šiandieninės – Panevėžio apygardos prokuratūros pastato „Ekskomisarų biuro“ apsaugos darbuotojos pareigos man ypač patinka. Vaizdo įrašų stebėjimas, bendravimas su prokuratūroje besilankančiais žmonėmis, jų elgsenos bei charakterio analizavimas – tai man darbe patinka labiausiai“, – teigia pašnekovė.
Įprastą dieną tik atvažinėjant į darbą, Oksana įpratusi iš anksto apžvelgti pastatą, ar nėra išdaužtų stiklų, kraujo žymių, įlenktų vartų ar kitų požymių apie galimus įsilaužimus. Vėliau, jei moteris nieko nepastebi, apžiūri pastatą iš vidaus ir imasi peržiūrinėti nakties ar savaitgalio vaizdo įrašus.
„Jei ir aplink pastatą nepastebiu jokių įkalčių, vis tiek visada peržiūriu nakties vaizdo įrašus. Per tiek metų patirties, net per vaizdo įrašą galiu pastebėti, ar žmogus prie pastato prisiartino nieko blogo neketindamas ar visgi turėdamas galvoje blogus kėslus“, – kalba Oksana.
Kasdien tykantis pavojus
Įsibėgėjus dienai apsaugos darbuotojos pareigos – priimti į prokuratūrą atvykstančius klientus, kas reikalauja išskirtinio atidumo ir budrumo.
Pasak Oksanos, didžioji dalis atvykstančių yra piktybiškai nusiteikę, sergantys psichinėmis ligomis, grįžę iš kalėjimo ar dar besiruošiantys kalėti, dažnai neprognozuojamo charakterio žmonės.
„Kasdien susiduriant su tokiais žmonėmis privalau stebėti, kad šie nieko neužpultų, o kviesti policiją ar spausti pavojaus mygtuką tikrai teko ne kartą. Niekada nežinai, kaip tokios situacijos gali baigtis, tad kiekvieną sekundę privalau išlikti budri. Pavyzdžiui, jei padalinyje kažkas su klientu kalbasi koridoriuje ir dėl saugumo nenori vestis pas save į kabinetą, viską turiu atidžiai stebėti kiekvieną sekundę“, – tvirtina apsaugos darbuotoja.
Pasibaigus darbo dienai ir visiems išsiskirsčius namo, Oksana dar kartą apžiūri visą pastatą, patikrina, ar viskas užrakinta bei pasirūpina signalizacija. Moteris neslepia, kad visada dėl savo darbo jaučia didelę atsakomybę, ypač saugant tokį svarbų pastatą.
Apsaugos darbuotoja džiaugiasi, kad prokuratūroje dirba išskirtiniu profesionalumu ir geraširdiškumu pasižymintys žmonės, todėl darbas tampa dar mielesnis. Vis dėlto, kartais visuomenėje galime pastebėti vyraujančius stereotipus, kad tam tikros profesijos nėra skirtos moterims, tačiau Oksana tvirtai teigia, kad šiuolaikinės moterys yra stiprios tiek finansiškai, tiek dvasiškai ir fiziškai, todėl neskirsto profesijų į vyriškas ir moteriškas.
Išgelbėta gyvybė
Dar prieš mėnesį Oksana atliko neįkainojamą darbą – išgelbėjo moters gyvybę ir neslepia, jog jausmas dėl to aplanko itin malonus.
„Jau ryte sutikusi vieną iš darbuotojų pastebėjau, kad moteris negerai jautėsi, tačiau pasiteiravus apie savijautą, tvirtino, kad jai viskas gerai. Besibaigiant darbo dienai pastebėjau tą pačią moterį lifte visą išbalusią ir drebančią, tačiau ji griežtai neleido kviesti greitosios. Visgi savavališkai iškviečiau greitąją pagalbą ir moteriai buvo diagnozuotas širdies smūgis. Deja, bet jei būčiau jos paklausiusi ir nesureagavusi operatyviai, pasekmės galėjo būti labai liūdnos“, – pasakoja pašnekovė.