Atšalus orams pastebima, kad rajonuose, kur daugiau gyvenamųjų namų, padidėja tarša. Ekspertai svarsto, kad viena priežasčių gali būti kūrenimasis neaišku kuo.
Aplinkosaugos specialistai sako, kad deginant šiukšles, tekstilę išsiskiria nuodingos atliekos, kurios gali pakenkti ir kūrenančiam gyventojui, ir aplinkiniams. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad prie kiekvieno kamino policininko ar aplinkosaugininko pastatyti neįmanoma.
Vilniaus taršos stebėjimo puslapyje kone dažniausiai raudona spalva, kuri reiškia itin didelę taršą, įsižiebia Šnipiškių rajonas. Savivaldybės įmonės atstovė sako, kad teršalų šaltinis gali būti statybos darbai ar gyventojų intensyviau pradėti šildyti būstai.
„Kai kuriais atvejais tai gali būti dėl prasidėjusio kūrenimo sezono, nes Šnipiškių rajonas turi nemažai gyvenamųjų namų, kur kai kuriuose nėra aišku, kuo yra kūrenama“, – teigia „Vilniaus plano“ Aplinkos duomenų ekspertė Austė Noreikaitė.
Kazlų Rūdoje rugsėjį įrengta panaši stebėjimo sistema kaip Vilniuje.
„Mes turėjome gyventojų pasiteiravimus, siūlymus biudžete įrengti nuolat veikiančią stebėjimo stotelę, tą ir padarėm. Nemanau, kad atėjęs šildymo sezonas ryškiai veiktų situaciją mieste, nebent viename kvartale, bet ne visame mieste“, – tikina Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Savivaldybių asociacijos Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad kūrenimas neaišku kuo – didelė šaltojo sezono problema, ypač augant sąskaitoms.
„Deja, reikia pripažinti, kad yra tokių atvejų ir jie nėra vienetiniai. Be abejones aš prieš, kai žmonės degina dalykus, kurie rūksta, smilksta, išeina pro kaminą. Kovoti reikia, bet neprarandant racionalaus proto“, – tvirtina V. Grubliauskas.
Vietoj malkų krosnyse kai kurie žmonės degina senas baldų plokštes, tekstilės gaminius, tepalų atliekas.
Aplinkos inžinerijos katedros docentė Aušra Zigmontienė sako, kad kiekvienose atliekose yra specifinių cheminių medžiagų – deginant jos su šiluma patenka į aplinką.
„Jei žmogus kažką ne taip degina, tai pirmiausia yra kvapas – specifinis kvapas. Jame – cheminės medžiagos, žmogus išėjęs į kiemą jų medžiagų gali įkvėpti. Jei nesandarūs langai, per juos gali įeiti ir žmogus gali įkvėpti“, – aiškina „Vilnius TECH“ katedros docentė A. Zigmontienė.
Pasak A. Zigmontienės, individualių namų kaminai neaukšti, todėl vienam gyventojui deginant tai, ko neturėtų, cheminės medžiagos greitai pasklinda visoje vietovėje. Nors už kūrenimąsi atliekomis gresia baudos, galimybės rasti pažeidėjus – ribotos.
„Labai rekomenduoju nekūrenti to, kas neleidžiama. Prie kiekvieno kamino policininko ar aplinkosaugininko nepastatysim“, – pripažįsta aplinkos ministras S. Gentvilas.
Kokia tarša visoje Lietuvoje, išvis nelabai aišku. Valstybės kontrolės paskelbtas auditas atskleidė, kad pusėje iš 60 savivaldybių oro kokybė nestebima nei valstybės, nei savivaldybių lygiu.
„Taršos matavimo vietų turi būti tiek, kiek reikia konkrečioje vietovėje, konkrečiame rajone – tai neturi tapti manija ant kiekvieno kampo daryti stotelę, bet vietose, kur potencialiai padidintos taršos šaltiniai, ten stotelių neturi trūkti“, – pabrėžia V. Grubliauskas.
Skaičiuojama, kad Lietuva užima 20 vietą iš 27 Europos Sąjungos šalių pagal užterštumą kietosiomis dalelėmis.
