Gydymo įstaigose turėtų sumažėti procedūrų, kurioms pacientams reikia pasirašyti sutikimą.
Sausį įsigalioja tai numatančios Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos. Seimas jas vienbalsiai priėmė gruodį.
Vienas pataisos iniciatorių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pakeitimais bus sumažinta biurokratinė našta medikams.
„Pakeitimai leis atsisakyti dalies nereikalingo popierių pildymo pacientams teikiant sutikimus netgi dėl tokių procedūrų kaip kraujospūdžio matavimas. Dabar įstatymas numato, kad faktiškai dėl visko reikia gauti paciento sutikimą“, – Seime kalbėjo A. Veryga.
„Norint sumažinti medikams nereikalingo darbo ir galų gale patiems pacientams pradėti gauti sveikatos priežiūros, o ne popierių pildymo paslaugas, būtų atsisakoma dalies perteklinių sutikimų“, – pažymėjo ministras.
Raštišką paciento sutikimą reikia gauti prieš atliekant chirurginę operaciją, invazinę ar intervencinę procedūrą. Nuo sausio sutikimo nebereikės, jei invazinės ar intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ar organų vientisumas ir procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį.
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė sako, kad Seimo priimta pataisa „yra žingsnis į priekį, tačiau nesukurs tokio norimo efekto, kokio reikėtų“.
„Biurokratijos tikrai labai daug, ir ypatingai jauni gydytojai didelę laiko dalį praleidžiame ne su pacientais, ne tobulėdami profesiškai, bet pildydami dokumentus. Iš dalies dėl to kalta ir neefektyvi elektroninė sistema, nes iš esmės jos vieningos nėra, kiekviena įstaiga turi savo, labai daug kur tebereikia ranka rašyti, spausdinti istorijos lapus ir klijuoti“, – BNS sakė K. Norvainytė.
Anot jaunų medikų atstovės, idealiu atveju techniniam darbui atlikti reikėtų atskiro personalo, kaip yra kai kuriuose užsienio šalyse: „Tokiems darbams atlikti yra atskiras personalas, kuris techninį darbą padaro, epikrizes parašo, dokumentus užpildo pagal tai, ką gydytojas pasako“.
