Grupė įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių siūlo keisti Rinkimų kodeksą ir sumažinti privalomą rinkėjų skaičių, kad per Seimo rinkimus būtų formuojama Pasaulio lietuvių apygarda.
„Nors Pasaulio lietuvių apygarda ir yra gausiausia pagal balsavusiųjų kiekį, tačiau kiekvienais rinkimais kyla klausimas, ar ši apygarda išliks. Skaičiuojamas kiekvienas balsas, nes dabar vidutinių rinkėjų skaičiaus reikalaujama kartelė yra numatyta didesnė nei apygardose Lietuvoje“, – teigė projekto iniciatorė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.
Pasak jos, siekiama pamažinti numatytas apygardos sukūrimo „grindis“, kad būtų užtikrintas Pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos išsaugojimas
Registruotame projekte siūloma nustatyti, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda per Seimo rinkimus būtų sudaroma, kai balsavusių rinkėjų skaičius užsienyje yra didesnis kaip 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Dabar Rinkimų kodekse numatyta, kad Pasaulio lietuvių apygarda sudaroma, kai prieš tai buvusiuose Seimo rinkimuose užsienyje balsavusiųjų skaičius yra daugiau kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Tai reiškia, kad rinkimuose turi būti dalyvavę 10 proc. ir daugiau rinkėjų, palyginti su vienai apygardai vidutiniškai tenkančių rinkėjų skaičiumi.
Pavyzdžiui, 2020 metais per parlamento rinkimus užsienyje balsavo 38,4 tūkst. Lietuvos piliečių. Likus metams iki 2024 metų Seimo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad vienai apygardai Lietuvoje vidutiniškai tenka 34,2 tūkst. rinkėjų, todėl Pasaulio lietuvių apygarda buvo sudaryta.
Sprendimą sudaryti ar ne Pasaulio lietuvių apygardą VRK priima likus metams iki Seimo rinkimų.
Pernai po pirmojo Seimo rinkimų turo politikai nuogąstavo, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, kurioje balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kituose Seimo rinkimuose gali būti panaikinta dėl per mažo balsavusiųjų skaičiaus.
Tačiau VRK suskaičiavus Seimo rinkimuose balsavusius unikalius rinkėjus Pasaulio lietuvių apygardoje, prognozuojama, kad po ketverių metų ši apygarda vėl galės būti sudaroma, jei smarkiai nesikeis rinkėjų skaičius Lietuvoje.
VRK duomenimis, pernai spalį pirmame arba antrame ture Pasaulio lietuvių apygardoje savo balsą atidavė iš viso 37 tūkst. 811 rinkėjų, ir šis skaičius yra truputį didesnis nei 2020 metų Seimo rinkimuose.
Sudarius Pasaulio lietuvių apygardą, Lietuvoje per Seimo rinkimus suformuojama 70 vienmandačių apygardų. Jeigu užsienyje gyvenantys lietuviai neturi savo apygardos, Lietuvoje sudaroma 71 apygarda.
Pagal Konstituciją, Lietuvoje 70 parlamentarų renkami daugiamandatėje apygardoje, tai yra pagal partijų sąrašus, ir 71 – vienmandatėse apygardose.
