Gruodžio 21-ąją gyvenantys šiauriniame pusrutulyje mini žiemos, o pietiniame pusrutulyje vasaros saulėgrįžą. Kartais saulėgrįža gali persikelti į gruodžio 22-ąją, kadangi Saulės metų trukmė nesutampa su kalendoriaus laiku.
Laikoma, kad nuo gruodžio 22 d. šiauriniame pusrutulyje prasideda astronominė žiema.
Gruodžio 21–24 dienomis vyrauja ilgiausios naktys ir trumpiausios dienos.
Per metus būna dvi saulėgrįžos (vasaros ir žiemos). Per žiemos saulėgrįžą saulė pakyla žemiausiame taške virš horizonto, o per vasaros – aukščiausiame.
Po žiemos saulėgrįžos dienos po truputį pradeda ilgėti, o naktys trumpėti. Sakoma, kad jau po Naujųjų metų diena pailgėja per gaidžio žingsnį.
Senovės Kinijoje tikėta, kad per žiemos saulėgrįžą gamta tampa dar galingesnė ir pradedamas naujas metų ciklas. Žiemos saulėgrįža laikyta laiminga, sėkminga diena, kurią reikia švęsti.
O kaip atsirado elnias devyniaragis?
Elnias devyniaragis – senovės lietuvių mitologinė būtybė. Lietuviai tikėjo, jog šis elnias savo raguose neša dangaus kūnus (dažniausiai Mėnulį, tačiau taip pat ir Saulę).
Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Minimas archainėse dainose kaip alegorija į dangaus kūnų padėtį.
Pasakojama, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Žiemos saulėgrįžos šventė dar vadinta Elnio devyniaragio švente.
Kai kuriose dainose elnias ir kaip Saulės simbolis, atnešantis ant ragų saulę.
Elnio simbolis
Šiuos nuostabius gyvūnus galima aptikti visuose žemynuose išskyrus Antarktidą ir Australiją.
Daugumoje šalių, kultūrų jie simbolizuoja meilę, taurumą, budrumą, nepriklausomybę, eiklumą, gausą, tvirtą draugystę, sėkmę ir laimę.
Senovėje keltai ir indėnai sekdavo elnių pramintais takais. Kodėl? Nes tikėjo, kad elniai geba rasti pačias geriausias gydomąsias vaistažoles.
Elnias dėl panašių į medį ir periodiškai keičiamų ragų buvo laikomas atsinaujinančios gyvybės, atgimimo ir naujųjų laikų simboliu. Dėl atsinaujinančių ragų jis buvo lyginamas ir su gyvybės medžiu.