Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) įsteigtas Paieškų ir identifikavimo skyrius, jo darbuotojai bus atsakingi už laisvės kovotojų palaikų paiešką ir identifikavimą.
Šis specializuotas naujas padalinys tiesiogiai pavaldus centro generaliniam direktoriui, pirmadienį pranešė centras.
Skyriui vadovauti paskirtas centro vyresnysis istorikas Rimantas Zagreckas. Jis dirbo nustatant Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje, ekshumuotų pokario rezistentų tapatybę, yra tyrinėjęs tiek partizaninį judėjimą, tiek Holokaustą, aktyviai publikuoja tyrimų rezultatus centro leidiniuose.
„Mūsų centre vykdomi istoriniai tyrimai rodo, kad ginkluotoje rezistencinėje kovoje netekome apie 20 tūkst. laisvės kovotojų ir daugumos jų palaikai arba nerasti, arba neatpažinti“, – pranešime sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Anot pranešimo, Lietuvoje yra daugybė numanomų, bet dar netyrinėtų pokario rezistentų masinių kapaviečių, neįtrauktų į valstybės saugomų teritorijų sąrašus.
A. Bubnio teigimu, kad paieškų procesas įsibėgėtų, būtina kuo skubiau sukaupti ieškomų laisvės kovotojų gyvų giminaičių DNR bazę.
LGGRTC kviečia laisvės kovų dalyvių artimuosius duoti mėginius galimiems DNR tyrimams ir pasidalyti žiniomis apie dar netyrinėtas arba nežinomas pokario aukų užkasimo vietas.
Centras partizanų palaikų paieška ir identifikavimu užsiima kelerius metus, nors tai nebuvo numatyta tarp jo funkcijų.
Seimas įstaigos funkcijas išplėtė gruodžio viduryje, pavedęs organizuoti partizanų palaikų paiešką, kaupti jų artimųjų DNR, inicijuoti meno kūrinių kūrimą apie laisvės kovas.
„Per pastaruosius ketverius metus centro įvykdytos sėkmingos paieškos ir sukaupta patirtis leidžia teigti, kad daugeliu atvejų ir ateityje vyksiančios paieškos bus sėkmingos“, – sakė naujojo skyriaus vadovas R. Zagreckas.
Naujai įkurtame Paieškų ir identifikavimo skyriuje yra keturi etatai. Į naujai įsteigtą padalinį jau perėjo trys centro darbuotojai. Ateityje numatoma skyrių plėsti.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
