Lietingas pavasaris, liūtys ir net kruša pridarė nuostolių daržovių augintojams. Bulvės, kopūstai, kitos daržovės skęsta vandenyje. Pasak mokslininkų, tokios sąlygos, kai dirva šlapia, o jos paviršius kaista, tvyrant 30 laipsnių karščiui, pavojingos augalams, gali prasidėti ligos.
„Per vieną parą iškrito 50 milimetrų (lietaus – LRT.lt) – vieno mėnesio norma kritulių“, – pasakoja ūkininkas Povilas Žolynas.
Apie 10 hektarų daržovių auginantis ūkininkas rodo, kad vandenyje skendusių kopūstų šaknys, kaip ir lapai, nudžiūvo. Gelsta ir svogūnų laiškai, anksčiau skendo bulvės, morkos. Kokio derliaus galima tikėtis, anot ūkininko, sunku pasakyti, bet kad bus menkesnis, akivaizdu. Tikėtina, ir brangesnis nei pernai.
„Tiek kuro, tiek trąšų, tiek darbo sąnaudos reikia įdėt tiek pat. Kainos padvigubėjo, tai atsilieps ir galutinėms kainoms“, – teigia jis.
Ūkininkai sako, kad lietingas pavasaris neleido laiku pasodinti ankstyvų bulvių. Ir kasti pradėtos vėliau – po Joninių.
„Pirmas mūsų šiųmetinis derlius. (Derlius – LRT.lt), kaip ankstyvoms, normalus – 20 tonų iš hektaro“, – teigia ūkininkas Linas Pukelis.
Pasak Suvalkijos ūkininko Lino, liūtys paskandino dalį – apie 10 hektarų bulvių, penktadalį burokėlių.
„Burokėliai dar labai ilgai augs. Kasami spalio, lapkričio mėnesį, tai dar gali ir išdžiūti ir paskęsti, visko gali būti“, – nurodo ūkininkas.
Blogiausia padėtis – kur dirvožemis molingas, žemės sunkesnės, o prilyta daug.
„Kėdainių rajone nuo krušos labiausia nukentėjo kopūstai, svogūnai ir lauko agurkai. Pavyzdžiui, augintojas negalėjo nuimti 5 hektarų lauko agurkų, nes buvo labai šlapia, apie 10-15 procentų pasėlių yra užmirkę, stovi balos“, – pasakoja Daržovių augintojų asociacijos administratorė Indrė Lukoševičienė.
Mokslininkai siūlo gerinti dirvos struktūrą, laikytis sėjomainos, melioruoti laukus, nes vanduo išplauna maisto medžiagas, augalai nesivysto. Taip pat reikia kompensuoti mikroelementų trūkumą.
„Prarandamas yra deguonis, augalai negali kvėpuoti, lėčiau vyksta fotosintezė ir augalai prasčiau įsisavina maisto medžiagas. Tik pradžiūvus dirvoms reikėtų burokėliams įleisti oro, tai reiškiasi prajudinti tarpueilius“, – aiškina Sodininkystės ir daržininkystės instituto skyriaus vedėja dr. Rasa Karklelienė.
Pasak mokslininkų, didelės liūtys pakenkė augalų apsaugai. Pavyzdžiui, įvairūs purškimai nuo kenkėjų ar piktžolių neatnešė jokios naudos, nes vanduo preparatus dirvose išplovė. Dabar itin palankios sąlygos plisti augalų ligoms – bulvių marui, kitoms.
„Yra grėsmė pašaknio ligų. Puviniai ir bakteriniai puviniai. Tai yra jiems idealus laikotarpis. Be abejo įvairios antrkatozės“, – teigia dr. A. Valiuškaitė.
Siekiant užauginti kokybiškas daržoves, kaip vieną iš priemonių mokslininkai siūlo naudoti biologines apsaugos medžiagas.
