Vaiko teisių apsaugos sistemos reformos pirmasis gimtadienis pažėrė šiurpą keliančių skaičių. Per metus apie nuskriaustus vaikus ar kitus galimus mažamečių teisių pažeidimus pranešta beveik 30 000 kartų, tai yra daugiau nei per metus visoje Lietuvoje gimsta vaikų.
Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone įsikūrusiame organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centre lankytojų netrūksta ne tik mokslo metų dienomis, bet ir vasarą. Socialiai remtinose bei socialinių, psichologinių ir kitokių problemų turinčiose šeimose augantys mažieji šiame centre ne tik žaidžia – jiems kasdien specialistai suteikia pedagoginę, socialinę ir psichologinę pagalbą. Vaikai rūpi ne tik šios organizacijos darbuotojams.
Naujausia statistika rodo, kad prasidėjus vaiko teisių apsaugos sistemos reformai, padaugėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tarnybos per metus gavo beveik 30 000 skundų. Tai yra daugiau nei per 2018-uosius Lietuvoje gimė vaikų.
Daugiau nei pusė visų pranešimų specialistus pasiekia per policiją, o vienas iš 14-os tiesiai per gyventojus.
„Didėja skaičiai ir dažniausiai pranešimus iš piliečių gaunam būtent giminystės ryšiais susijusius su vaiku. Arba artimais ryšiais susijusių, kaimynų. Taip pat pačių vaikų arba vaikų įstatyminių atstovų“, – vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Austė Uleckienė.
Iš 29 000 pranešimų, 13 000 atvejų informacija arba nepasitvirtino, arba rasti pažeidimai buvo minimalūs. 12 000 atvejų buvo nustatytas 1-as grėsmės lygis, tai situacija, kai pažeidimų rasta, tačiau vaiko gyvybei ir sveikatai pavojus negrėsė. Likusiais atvejais vaikui buvo nustatyta aukščiausia grėsmė.
Per metus iš šeimų buvo paimta 1500 vaikų, jiems buvo surasti laikini globėjai. Tiesa, vaiko teisių specialistai atkreipia dėmesį, kad šeimoms pavykus išspręsti problemas, 650 vaikų grižo pas tėvus.
„Priklausomybių ligų specialistas, psichologas ir socialinis darbuotojas 14 darbo dienų po paėmimo vaiko iš šeimos, dirba su tam tikra šeima ir teikia nuolatinę pagalbą. Tikslas kiekvienu atveju, kad vaikas sugrįžtų į savo šeimą ir augtų saugioje aplinkoje“, – tęsė A. Uleckienė.
Nors pranešimų daugėja, specialistai tai vertina ne kaip blogą, o kaip gerą ženklą. Esą tai parodo, kad vis daugiau žmonių nepateisina smurto prieš vaikus ir tiki, kad mažiesiems galima padėti.
„Jie ne tik kad praneša ir daugiau praneša, jie jau tiki, kad gali gauti ir atsaką. Tas teigiamas atsakas. Jeigu anksčiau vaikui kažkas tai atsitinka, smurtas namuose, tėvas užvažiavo vaikui. Kaip policija reaguodavo? Šeimos reikalas, nesikišam. Šiandien kišasi“, – tikino vaikų psichiatras Linas Slušnys.
„Žmonės patikėjo, kad jeigu kaimynai, ar draugai, kurie girdi ir mato ir žino, kad vaikams nesaugu, kad jie gali kreiptis. Tai prisidėjo prie to, kad žmonės susimąstytų, prieš pakeliant ranką prieš vaiką, kuo tai gali pasibaigti, tai sunki mokykla, sunkus kelias, bet tai irgi yra prevencija“, – teigė „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.
Tiesa, lazda turi 2 galus. Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma išjudino ne tik tuos, kurie praneša, bet ir sukėlė šalyje pasipiktinimą, miestuose netrūko įvairiausių protesto akcijų, kuriose žmonės piktinosi, kad valdžia neva grobia jų vaikus.
Seimo nariai aiškina, kad šios kuriamos sąmokslo teorijos nepasitvirtino, esą vaikai iš šeimų dabar paimami rečiau nei anksčiau.
„Paėmimų iš šeimų skaičius ir kur kas mažesnis negu iki reformos. 2016-ais metais iš šeimų buvo paimta ir laikina globa nustatyta virš 2200 vaikų, 2017-ais metais virš 2500. Ir štai nuo reformos pradžios 1517-a vaikų. Mes matome akivaizdų kritimą“, – šnekėjo Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Tiesa, iššūkiai čia nesibaigia. Tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek Seimo nariai priduria, kad viena problema liko visiškai neišspręsta. Visuomenės paraštėse atsidūrusioms šeimoms sunku gauti reikalingas paslaugas.
„Šeimos skundžiasi, pavyzdžiui, viena šeima sakė, kad 8-is mėnesius turi laukti pozityvios tėvystės kursų, kita šeima 4-is mėnesius turi laukti priklausomybės gydymo galimybės. Tai yra vienos dažniausių poreikių“, – kalbėjo Seimo narė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikia ir kitus skaičius. Nuo praėjusių iki šių metų liepos: Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 93-is, o užsieniečiai – 40 vaikų.
Daugiausia globėjų atsirado Italijoje, ten išvyko 22 vaikai. Į Kanadą išskrido 6, Ameriką 5, Švediją 3, Naująją Zelandiją 1-as vaikas. 3 vaikus augina mišrios lietuvių ir užsieniečių šeimos. 