Centrinėje Panevėžio miesto dalyje akį traukiantis pastatas – vandens bokštas – turi naują, gal jau ketvirtą, savininką. Tačiau statinį nusipirkęs asmuo kol kas dar nenori prisistatyti ir nepaaiškina, ką darys su statiniu.
Atšaukta ekstremali situacija
Aldonos gatvės gyventojai, gyvenantis bokšto papėdėje, ramiau atsiduso ir į kiemą išeina be apsauginių šalmų – pernai metų rudenį atšaukta ekstremali situacija teritorijoje prie Panevėžyje garsaus statinio – vandens bokšto. Bokštą nusipirkęs savininkas sutvarkė stogą – nuo jo nebekrentą betono gabalai ir nebegąsdina gyventojų.
Bokštas turi savininką
Ilgą laiką nenaudojamas bokštas buvo įmonės „Aukštaitijos vandenys“ nuosavybė ir tik maždaug 2003-iaisiais perėjo į privačias rankas. 32 metrų aukščio, 190,39 kv. m bokštas per 19 metų turėjo ne vieną savininką, o dabar jis turi naują savininką. Tą patvirtino bendrovės „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas.
„Vandens bokštas turi savininką. Jis panevėžietis, bet daugiau nieko negaliu pasakyti. Kol kas jis nenori apie pirkinį kalbėti. Žinoma, būtų geriau, jei jis pats papasakotų apie planus. Žinau, kad sutvarkytas stogas ir nuo jo niekas nebebyra žemyn ant žmonių galvų. Nuimti apsauginiai stelažai, anksčiau supę visą namą. Atšaukta ekstremali situacija, nes statinys nebekelia pavojaus“, – pasakojo R. Paulauskas ir teigė, kad butai vandens bokšte nebus įrenginėjami.
Statinis – specifinis
„Nors prieš tai buvęs bokšto savininkas ir planavo įrenginėti butus. Net gi Anapilin iškeliavęs architektas Valdas Klimavičius buvo parengęs projektą butams įrengti, bet statinys specifinis ir ne viską jame gali daryti. Daug niuansų yra ir ne viską pavyksta padaryti. Kol kas vandens bokštas bus toks, koks yra. Nebent vėliau savininkas atskleis planus“, – sakė nekilnojamojo turto brokeris.
Pašalino grėsmes
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Budreika naujienų portalui JP teigė, kad vandens bokštas pavojaus žmonėms nebekelia.
„Vandens bokštą nusipirko privatus asmuo. Statinį aptvarkė ir pašalino grėsmes. Bokštas nebekelia pavojaus šalia gyvenantiems panevėžiečiams. Apie tolimesnius savininko planas nieko negaliu pasakoti – nežinau. Savaime suprantama, jeigu asmuo nusipirko statinį, planų turi. Kas nusipirko vandens bokštą, nelabai galiu viešinti. Teko su juo bendrauti, nes turėjo pašalinti grėsmes ir vertinome, kaip tai padaryta“, – aptakiai kalbėjo N. Budreika ir mano, kad vandens bokšto savininkas svarsto, ką daryti su pirkiniu.
Trumpa istorija
Ilgą laiką nenaudojamas bokštas buvo įmonės „Aukštaitijos vandenys“ nuosavybė ir tik maždaug 2003-iaisiais perėjo į privačias rankas.
Pastato aukštis beveik 35 m. Šis buvęs vandens bokštas panevėžiečiams pažįstamas, menantis miesto istoriją nuo 1960 metų.
Lietuvos kultūros vertybių registre yra vos 8 vandentiekio bokštai ir vienas vandentiekio siurblinės statinys Vilniuje. Tai reiškia, kad juos įsigijusiems tektų paisyti tam tikrų paveldo reikalavimų.
Kiti vandentiekio bokštai (jų dauguma) statyti sovietmečiu. Jie yra dviejų tipų: betoniniai ir metaliniai. Vandentiekio bokštai turi nedidelę apžvalgos aikštelę, kuri yra pasiekiama sraigtiniais laiptais. Jo pamatai betoniniai, sienos plytų ir gelžbetonio blokų, grindys betono.
Daugelyje užsienio šalių tokie vandens bokštai rekonstruojami į butus jau gana seniai. Tokie statiniai tampa gana netradiciniais ir ekstravagantiškais butais.
