Galimybių pasas šiuo metu nepateisina lūkesčių, LRT RADIJUI sakė Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, mechanizmą įvardijanti kaip potencialiai naudingą ateityje. Tuo tarpu festivalių organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka sako, kad vykti tokio tipo renginiams trukdžius sudaro paliktos reglamentacijos spragos.
Galimybių pasas Lietuvoje veikti pradėjo gegužės 24-ąją, jį gauti gali asmenys, persirgę COVID-19 liga, jeigu nuo persirgimo yra praėję ne daugiau nei 180 dienų, pasiskiepiję bet kuria Europos Sąjungos patvirtinta vakcina bei, 24-ioms valandoms, koronaviruso testą ir gavę neigiamą rezultatą žmonės.
Leidimo veikti vidaus patalpose laukę restoranai daug lankytojų nesulaukia – iš dalies dėl gerų orų, tačiau ir dėl to, jog galimybių pasas, kaip ir skiepas, dar netapo visiems prieinamas, sako E. Šiškauskienė.
„Žinote, mes turėjome labai didelius lūkesčius, kad tikrai daug kas naudosis tuo pasu ir kad tai yra vienintelė galimybė restoranams dirbti su svečiais viduje, bet lūkesčiai visiškai nepasiteisino, eina į restoranų vidų tik kokie 5 procentai žmonių. Verslas labai nusivylęs, pradėjome galvoti, kodėl taip atsitiko. Matomai dėl to, kad nepatenka visas jaunimas, kuris vaikšto į restoranus, kadangi jie tiesiog dar neturi skiepų, jiems nepriėjusi eilė, tada tie, kurie antikūnius turi, dar negali vaikščioti. Žodžiu, gavosi taip, kad ateina žmonės, vienas iš jų turi galimybių pasą, kitas – ne, ir jie sėdi lauke. Labai laukiame, kada bus nuimti apribojimai, nes jau nebematome logikos, kodėl jie egzistuoja. Suprantu kaukes prekybos centruose, bet nesuprantu, kodėl žmonės per du metrus negali sėdėti restorano viduje, kai užsikrėtusiųjų lygis yra labai mažas“, – laidoje „Lietuvos diena“ ketvirtadienį sakė viešbučius ir restoranus vienijančios asociacijos prezidentė.
Festivalių organizatorius, pasak A. Barniškio, galimybių pasas taip pat menkai gelbsti – juose dažniau lankosi jaunesni žmonės, kurie pasiskiepyti dar nespėjo. Neigiamas testo rezultatas šiuo atveju nėra naudingas, nes galimybių pasą įgaliną tik parai, o dažnas festivalis trunka kelias dienas. Be to, pašnekovo teigimu, dabartiniai ribojimai neleidžia didelių renginių metu derinti kelių veiklų.
„Restoranai, barai lauke gali veikti, renginiai lauke gali vykti, bet kartu jie negali veikti – šis dalykas visiškai nesuprantamas. Festivalis yra trijų dienų miestas, kuriame yra ir barai, ir maitinimas. Žmogus atvažiuoja dviem, trims paroms ar galų gale parai ir turi gauti visą kompleksą pasiūlos, bet jeigu renginys vyksta, jis neturi teisės net įsigyti vandens. Tai kaip gali vykti renginys karštą vasarą, jeigu žmogus negali nusipirkti vandens, tai yra nesuprantama klaida“, – sakė festivalių organizatorius.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis sako, kad jau greitai tikimasi galimybių pasą panaikinti ir grįžti į viešų veiklų organizavimą be apribojimų. Tačiau galimybių pasas laikomas pasiteisinusiu sprendimu.
„Kitu atveju būtume toliau užsidarę ir tie patys verslai negalėtų planuotis. Jau dabar koncertų organizatoriai planuoja koncertus ir liepos mėnesį, ir tą patį birželį, ko kitu atveju turbūt nebūtų galėję daryti, to reikia nepamiršti. Faktas, kad kai tik galėsime, diskutuojame apie tai ir su Sveikatos apsaugos ministerija, galimybių paso kaip mechanizmo nebenaudosime. (…) Mes matome skaičius, kad jau beveik pusė milijono žmonių yra išsiėmę galimybių pasus ir gali naudotis veiklomis, daugiau negu pusantro milijono gali naudotis galimybių paso veiklomis be testo, didelė dalis verslų planuojasi veiklas ir tai leidžia teigti, kad galimybių pasas kaip laikinas mechanizmas veikia. Bet aš pilnai pritariu tam, kad visiems būtų daug patogiau jo neturėti ir mes tikrai diskutuojame apie tai, kad artimiausiu metu, jeigu tik situacija leis, mes jo atsisakysime“, – LRT RADIJUI sakė Aušrinės Armonaitės patarėjas.
E. Šiškauskienės manymu, galimybių pasas dar gali būti pravartus rudenį – pats sumanymas naudingas, tačiau dabar veikiantys ribojimai yra pertekliniai.
„Jeigu rudenį bus kokia nors ketvirta ar trečia banga, manyčiau, jis tada galėtų veikti, tikrai nėra jis beprasmiškai padarytas. Galvoju, kad rudenį daugelis bus pasiskiepiję, gal sistema bus integruota ir tiems, kurie turi antikūnus. Manyčiau, kad turėti tokį mechanizmą ateičiai yra labai gera mintis, šiai dienai aš nesuprantu, kodėl negalime jau leisti restoranuose ir kitur atidaryti veiklas pilna koja, nes tai leidžia ir skaičiai, ir oras. Tiesiog galėtų vykti renginiai, prisilaikant saugumo priemonių. Man čia ima neviltis, nes šiam momentui galimybių pasas nepasiteisino“, – sakė E. Šiškauskienė.
