Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Seime patvirtina investicinė sąskaita leis sušvelninti rizikas investuotojams. Anot jos, ši nauja priemonė leis subendrinti investuotos grąžos ir nuostolio rezultatą.
„Investicijų pobūdį ir riziką turi kiekvienas asmuo pats vertinti, tačiau investicinė sąskaita kaip tik padeda sušvelninti investicijų netekimus, jeigu tokie būdavo. Iki šiol tiek investicijų pelnas, tiek investicijų nuostolis buvo atskaitomi atskirai, jeigu žmogus gaudavo naudos, ji būdavo apmokestinama pajamų mokesčiu. O jeigu gaudavai nuostolio, tai nesumažindavo tavo gaunamų pajamų“, – prie Vyriausybės žurnalistams komentavo G. Skaistė.
„Investicinė sąskaita leis subendrinti rezultatą investuotos grąžos ir nuostolio bei apmokestinti tik pliusą, kuris yra gautas. Man atrodo, tai padeda sušvelninti rizikas tiems žmonėms, kurie investuoja. Tikimės, kad tai paskatins žmones investuoti ir išjudinti sąskaitas, kurios dabar yra bankuose, 22 mlrd. eurų lėšų, kurios nėra aktyviai įdarbintos“, – pažymėjo ji.
Antradienį Seimas priėmė parlamentarų iš skirtingų frakcijų investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą.
Juo atsisakyta lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.
Įstatymo pakeitimo projektu Seimo nariai Gintarė Skaistė, Mindaugas Lingė, Simonas Gentvilas, Gintautas Paluckas, Kęstutis Navickas, Algirdas Butkevičius, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, siūlė keisti pajamų iš finansinių investicijų apmokestinimo tvarką, sudarant sąlygas gyventojams patogiau investuoti į įvairius finansų rinkose platinamus produktus.
Siūlyta nustatyti, kad būtų apmokestinamas tik galutinis investavimo į įvairius finansinius produktus rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos. Teigiama, kad investicinė sąskaita sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, GPM mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
