Per pirmas keturias veikimo dienas į Gynybos fondą gyventojams paaukojus daugiau nei 16 tūkst. eurų, finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentuoja, kad pagrindines fondo pajamas sudarys Seimo padidinti mokesčiai, o savanoriškos gyventojų įmokos finansuos viršplaninę 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai skiriamą dalį.
„Esminės pajamos į Gynybos fondą yra iš mūsų susitarimo dėl mokestinių pakeitimų, (…) kad galima būtų finansuoti 3 proc. bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai. Buvo sutarta, kad tai, kas yra virš 3 proc. reikalinga atskirais metais, galėtų būti finansuojama tokiomis priemonėmis kaip paramos teikimas, gynybos obligacijų išleidimas“, – žurnalistams sakė G. Skaistė.
Nuo spalio 1 d. pradėjus veikti savanoriškų įmokų į Gynybos fondą internetinei sistemai, penktadienio duomenimis sulaukta beveik 16,2 tūkst. eurų gyventojų aukų. Vertindama žmonių įsitraukimą, finansų ministrė pabrėžė, kad šiuos skaičius didins dar nepradėta viešinimo kampanija.
„Savanoriška parama Gynybos fondui priklauso nuo daugelio aspektų, tame tarpe ir nuo informacinės kampanijos, kuri dar nėra prasidėjusi. Sakyčiau, kad esminį efektą mūsų susitarimo pamatysime jau 2025 metais, kuomet pilna apimti veiks ir informacinė kampanija, ir gynybos obligacijos, ir tuo pačiu mokestinės pajamos“, – kalbėjo G. Skaistė.
Jos žiniomis, tokią kampaniją ruošia Krašto apsaugos ministerija (KAM).
2 proc. palūkanos gynybos obligacijoms nustatytos įstatymu
Spalio 10 d. startuojant galimybei gyventojams įsigyti ir gynybos obligacijų, kurių palūkanos siekia 2 proc., ir pasigirstant kritikos dėl per mažos tokių investicijų grąžos, finansų ministrė ragina atskirti investavimo tikslus.
„Žmonėms, kurie nori investuoti su didele grąža, yra daugybė pasaulyje priemonių, kur jie gali išpildyti norus gauti didesnę grąžą. Tuo tarpu šis instrumentas buvo sukurtas tam, kad žmonės, kurie nori prisidėti prie valstybės gynybos, valstybei galėtų paskolinti pigiau nei valstybė skolinasi rinkose“, – referuodama į dalies gyventojų pastabas teigė G. Skaistė.
Jos teigimu, Seime svarstant Gynybos fondo projektą, kartu priimtas ir Valstybės skolos įstatymas, kuriuo už gynybos obligacijas mokamos palūkanos ir apribotos iki 2 proc.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo steigimą, nustatant fondo paskirtį, lėšų šaltinius ir jų naudojimą, fondo valdymą ir jo pabaigą.
Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
