Paaiškėjus pirminiam Finansų ministerijos mokestinių pakeitimų planui, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad institucija palaiko numatytų pokyčių kryptį. Tačiau, anot jo, vis dar trūksta aiškumo, kaip dalis mokestinės sistemos pakeitimų būtų įgyvendinti.
„Bendrai mes pasirinktą kryptį vertiname teigiamai, nes labai daug to, ką Lietuvos bankas vienokiu ar kitokiu būdu ar etapais sakė, randame to atgarsius nutekėjusiuose siūlymuose“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Velnias slypi detalėse. Mes turime tik bendrą paveikslą, bendrus tarifus. Bet kaip tai įgyvendintume, kas yra labai svarbus dalykas, nėra labai aišku“, – sakė jis.
Finansų ministerijai siūlant neapmokestinamo NT kartelės dydį mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų, LB valdybos pirmininkas mano, kad, nors dėl šios ribų būtų galima diskutuoti, centrinis bankas tokį principą taikyti siūlo jau dešimtmetį.
„Dėl nekomercinio NT apmokestinimo – mes ten matome, iš principo, tą pačią kryptį, kur jau dešimtmetį siūlo LB. Tai yra esamos, nekomercinio NT apmokestinimo bazės panaudojimas ir praplėtimas, išplečiant mokestį ir padarant jį labiau visuotiniu“, – aiškino LB valdybos pirmininkas.
„Kokios tos ribos turėtų būti, tai diskutuotinas dalykas. Ir tolesnės detalės būtų tikslinamos vėliau“, – sakė jis.
Be to, anot G. Šimkaus, plečiant NT mokesčio taikymą reikia atsižvelgti į tai, ar pakankamai apmokestinama žemė ir komercinis turtas.
„Klausimas, ar žemės mokesčio tarifai pakankami, be to, ar pakankamai prisideda komercinio NT apmokestinimas, nes tarifai gali svyruoti nuo 0,5 proc. iki 3 proc., priklausomai nuo savivaldybės. Vidutinis tarifas gaunasi 0,8 proc. Jei palygintume su nutekėjusiais siūlymais, tai turto sumą virš 500 tūkst. eurų norima apmokestinti 2 proc.“ – aiškino jis.
GPM tarifas pagal pajamų dydį didintų mokesčių horizontalumą, pelno mokestis neskatintų plėtros
Finansų ministerijos siūlymuose numatoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nustatyti pagal pajamų dydį, o ne rūšį. G. Šimkus tikina – tokia priemonė užtikrintų apmokestinimo teisingumą.
„Viena iš problemų, apie kurias jau ilgai kalbama, tai įvairios veiklos formos ir arbitražas, kai gali pasirinkti teisinę įmonės formą, daryti tą patį dalyką ir turėti skirtingą apmokestinimą“, – kalbėjo G. Šimkus.
„Ta priemonė turėtų padidinti horizontalų apmokestinimo teisingumą“, – sakė jis.
Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.
Šis siūlymas, anot LB valdybos pirmininko, nėra nepakankamas, mat įgyvendinus pakeitimus mažos ir vidutinės įmonės vis tiek mokėtų mažesnį pelno mokestį nei didelės, kas skatintų jas vengti plėtros.
„Standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra mažas, efektyvusis tarifas – dar mažesnis. Todėl čia galėtų būti sustiprinti siūlymai“, – teigė G. Šimkus.
„Tai svarbi priemonė, bet mūsų akimis nepakankama. Nes pati sąranga, atsiradusi prieš 7 ar 8 metus, nėra gera – tiesiog įmonės gauna lengvatinį tarifą pagal dydį. Ir to idėja buvo, kad tai padės joms išaugti, bet jos neauga ir susifokusuoja ties tam tikra apmokestinimo suma“, – kalbėjo LB vadovas.
Pirminius mokestinių pakeitimų siūlymus jau aptarė iš valdančiųjų partijų atstovų sudaryta koalicinė taryba.
Planuojama, kad gyventojų pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.
Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms.
Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.
