Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba (VGT) penktadienį nepriėmė galutinių sprendimo dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, šiuo klausimu bus tęsiamos konsultacijos su NATO sąjungininkais.
„Sprendimas dėl denonsavimo nėra priimtas, (…) bet dabar įžengėme į kitą labai svarbų etapą, kur turėsime konsultuotis su sąjungininkais, kurie turėtų sąveikauti su mūsų pajėgomis, kokia būtų jų reakcija“, – žurnalistams po VGT posėdžio sakė prezidentas.
„Antras aspektas ir uždavinys – siekti regioninio sprendimo, kad sprendimas dėl Otavos konvencijos būtų kuo platesnis“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo teigimu, po konsultacijų su partneriais šis klausimas grįš į VGT, kur bus priimti galutiniai sprendimai.
„Šiandien aš tikrai nesiimčiau teigti, kad tai bus denonsavimas arba nedenonsavimas, tiesiog mums reikia daugiau laiko ir informacijos iš mūsų sąjungininkų, kad priimtume tinkamą sprendimą“, – dėstė G. Nausėda.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sakė, kad „labai svarbu turėti bendrą regioninį sprendimą“.
„Skirtingose mūsų kaimyninėse šalyse, kurios turi pasienį su Rusija, vyksta skirtingi procesai, kai kurie dar ruošia analizes, kiti iš naujo vertina esamą situaciją“, – kalbėjo ministrė.
„Bendras sprendimas svarbus ne tik dėl to, kad turėtume bendrą stipresnę strateginę žinutę, bet taip pat, kad ir pasienio gynybos principai taip pat būtų bendri“, – teigė ji.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės. Ukraina taip pat yra viena iš 164 konvencijos, kuria sutinkama nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų, signatarių.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys narės.
