Likus savaitei iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros energetikos sistemos bei susijungimo su Vakarų Europa, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sinchronizavimui pasirengta tinkamai.
„Taip nėra, kad jeigu bus nukirstas kabelis (Baltijos jūroje – BNS), sinchronizacija bus nebeįmanoma. Štai neturime „Estlink 2“ kabelio, bet tai netrukdo įgyvendinti sinchronizacijos projekto“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė šalies vadovas.
„Visi projektai, kurie buvo reikalingi tam, kad pajėgtume po desinchronizacijos su BRELL’u (bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos – BNS) reguliuoti savo elektros sistemą, pirmiausia reguliuoti dažnį, tiek vadinamieji kompensatoriai, kurių turi būti trys, o kol kas yra du, tiek pačios linijos, jungtys, visa tai padaryta – manau, kad didelių netikėtumų neturėtų būti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, sistemoms pradėjus veikti sinchroniškai su Europa, Lietuva turės „kertinį dėmesį“ skirti savo kritinės infrastruktūros palaikymui.
Pasak G. Nausėdos, labai svarbus bus Lietuvos elektrinės Elektrėnuose vaidmuo, nes ji gali pagaminti iki pusės šalies elektros poreikio, bei baterijų pajėgumų didinimas, kad Lietuva atsiradus tam tikriems trikdžiams būtų pajėgi gaminti visą jai reikalingą elektrą.
G. Nausėda skeptiškai vertina bendros Baltijos šalių elektrinės idėją, kurią iškėlė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Į viską turėtų atsakyti kaštų ir naudos analizė. Pats projektas svarstytinas, bet ar jis absoliučiai būtinas ir ar būtina mobilizuoti resursus jam įgyvendinti, tikrai taip nemanau. Gamybos pajėgumų turime kiekvienoje atskiroje šalyje, svarbiausia, kad būtume pajėgūs kontroliuoti savo elektros rinkos parametrus: dažnis, įtampa ir, žinoma, kad patikimai veiktų jungtys“, – teigė jis.
Planuojama, kad vasario 8-ąją Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą. Vasario 9 dieną jos pradės veikti sinchroniškai su Europos tinklais.
