Siekiant didinti Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą, stiprinti gynybos pramonę, jos narės turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis kalbėdamas su žurnalistais Europos politinės bendrijos (EPB) susitikime Budapešte taip pat neatmetė skolinimosi galimybės.
„Kitoje finansinėje perspektyvoje turėsime kalbėti, ar tas procentas nuo bendrojo nacionalinių pajamų rodiklio, kuris dabar yra mūsų finansinis pagrindas ES, yra pakankamas, atsižvelgiant į visus iššūkius, kurie yra apie mus“, – teigė Lietuvos vadovas.
„Mano atsakymas šiandien būtų, ne, jis yra nepakankamas, mes turėsime galvoti apie įnašų didinimą ir nuosavų išteklių apskaičiavimo formulės keitimą, kito kelio nėra“, – pažymėjo jis.
Taip G. Nausėda kalbėjo žurnalistams reaguodamas į rugsėjį paskelbtą buvusio Europos centrinio banko vadovo Mario Draghi (Marijaus Dragio) ataskaitą, kurioje akcentuojama auganti atskirtis tarp JAV ir Europos ekonominio našumo, inovacijų, kitose srityse.
Atvykęs į Budapeštą, M. Draghi pareiškė, kad po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės JAV rinkimuose būtinybė reformuoti Europos ekonomiką tapo dar aktualesnė.
Italijos ekspremjeras ragina parengti naują pramonės strategiją ir numatyti iki 800 mlrd. eurų papildomų investicijų kasmet. Savo ataskaitą M. Draghi vadina priešnuodžiu Europos „lėtai agonijai“.
„Aš manau, kad jokios agonijos ir mirties nėra. Be abejo, mes turime atsakyti į klausimą, iš kur galime paimti tokius pinigus“, – teigė G. Nausėda.
„Ponas M. Draghi paminėjo savo ataskaitoje ir skolinimosi ES vardu, obligacijų išleidimo galimybes. Aš manau, tokiems tikslams kaip konkurencingumas ir gynybos pramonė, tai yra pateisinama priežastis skolintis“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas, pažymėjęs nesantis tokio skolinimosi šalininku, bet jeigu tikslas pateisintų priemones, „galima tai svarstyti“.
Buvęs Europos centrinio banko vadovas ataskaitoje identifikavo ES susiduriant su tokiais iššūkiais kaip vangus ekonomikos augimas, produktyvumo mažėjimas, žemas inovacijų lygis ir didėjanti priklausomybė nuo kitų šalių, tarp jų Kinijos, kritinių išteklių.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis (Šarlis Mišelis) M. Draghi ataskaitą pavadino „puikiu pagrindu“ ekonominėms reformoms.
