Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis gynybos finansavimas NATO šalyse turėtų tapti „nauju atskaitos tašku“.
Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska.
„Trys procentai bendrojo vidaus produkto gynybai turi tapti nauju atskaitos tašku visoms NATO sąjungininkėms. Turime užpildyti kritines NATO gynybos planų spragas, kad būtume pasirengę atgrasyti ir prireikus nugalėti Rusijos agresiją“, – išplatintame pranešime teigė G. Nausėda.
Kiek anksčiau tądien iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba (VGT) paskelbė apie Lietuvos sprendimą iki 5–6 proc. BVP padidinti lėšas gynybai 2026–2030 metais.
Susitikime su R. Šekerinska taip pat aptarti praėjusią savaitę Helsinkyje vykusio Baltijos jūros valstybių NATO sąjungininkių viršūnių susitikimo sprendimai.
Kalbėdamas apie kritinę povandeninę infrastruktūrą Baltijos jūroje valstybės vadovas pabrėžė vertinantis NATO sprendimą stiprinti buvimą Baltijos jūroje, prie kurio savo nacionaliniais pajėgumais prisidės ir Lietuva.
Ši NATO operacija pradėta reaguojant į 2024-ųjų gruodžio 25 dieną nustatytus povandeninių kabelių tarp Estijos ir Suomijos pažeidimus, siekiant užkirsti kelią galimiems bandymams pažeisti povandeninę infrastruktūrą ir stiprinti regiono saugumą.
Gruodį, įtariama, dėl sabotažo iš rikiuotės išėjo Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, nutiesti Baltijos jūros dugnu.
Minėta NATO operacija truks 90 dienų.
