Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rytų Lietuvos gyventojų palankumas agresorės naratyvams reikalauja „specifinės politikos“ šio regiono atžvilgiu.
Šalies vadovas taip pat ragina centrinę valdžią apskritai regionams skirti daugiau dėmesio, finansinių išteklių.
„Tas naratyvas yra skleidžiamas nuolat, Rusija skiria didžiulius žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad lemtų tam tikrą iškreiptą suvokimą Vakarų visuomenės apie tai, kas vyksta Ukrainoje, kokie yra Rusijos kėslai“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, reikia artimesnio ryšio su žmonėmis, neskirstant jų į gyvenančius Pietų, Šiaurės, Vakarų ar Rytų Lietuvoje, tačiau kartais esą sunku identifikuoti, kaip gyventojus pasiekti, nes Eduardo Vaitkaus rinkėjas Šalčininkų ar Visagino rajone gali paprasčiausiai neateiti į susitikimus.
„Dėl tos priežasties turime skirti gerokai didesnį ne tik šiaip dėmesį, bet ir finansinių išteklių skirstymo prasme, Vyriausybės ir centrinės valdžios institucijų dėmesio prasme, tiesiog suprasti, kad šie regionai yra specifiniai, todėl ir mūsų politika jų atžvilgiu turi būti specifinė“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, svarbiausia, kad minėtuose regionuose būtų darbo, ekonominės perspektyvos, tuomet žmonių optimizmas „virstų labiau stipriu integracijos į Lietuvos visuomenę veiksmu“.
Medikas E. Vaitkus, gegužę prezidento rinkimuose surinkęs 7,31 proc. balsų, liko penktas iš aštuonių kandidatų. Didelio palaikymo jis sulaukė Šalčininkų rajone, kurio 90 proc. rinkėjų antrame ture balsą atidavė už G. Nausėdą.
Per prezidento rinkimų kampaniją E. Vaitkus pasisakė už aukščiausių politinių kontaktų atnaujinimą su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, taip pat Baltarusija. Jis tvirtino, kad Rusija nekelia grėsmės Lietuvai, kritikavo Lietuvos narystę ES ir NATO.
„Turime atsisakyti konkurencinio principo“
Naujame politiniame sezone G. Nausėda sakė besitikintis geranoriškesnio, darnesnio ryšio tarp centrinės valdžios ir vietos savivaldos.
„Šitoje vietoje turime atsisakyti konkurencinio principo. Centrinė valdžia negali žvelgti į vietos savivaldą kaip į instituciją, iš kurios reikia paveržti kiek galima daugiau arba suteikti kiek galima daugiau pareigų nesuteikiant finansinių išteklių“, – sakė prezidentas.
„Tai nėra visai sąžiningas žaidimas ir manau, kad šitą bendradarbiavimo modelį turime keisti iš esmės ir tikiu, kad jį galėsime pakeisti“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos iniciatyva kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) rengiamas Regionų forumas vyksta šeštą kartą.
Prezidentūros Kolonų salėje vykstančioje pirmojoje renginio dalyje numatoma aptarti Lietuvos kelių infrastruktūros, būsto politikos perspektyvos, savivaldybių investicijų ir finansavimo klausimus.
Baltojoje salėje vyksiančioje antroje forumo dalyje bus diskutuojama apie nacionalinę regioninę politiką ir jos perspektyvas.
